„Yra Lietuvos pašto filialai, visa struktūra. Kas bus įtraukta į (Valstybinis plėtros banko – BNS) struktūrą, kaip bus išnaudota valstybės turima infrastruktūra, paaiškės, kai bus parengtas (projektas dėl banko steigimo – BNS)“, – ketvirtadienį Seime žurnalistams sakė „valstiečių“ lyderis.
R.Karbauskis tikisi, kad Valstybinis plėtros bankas padės plėsti finansines paslaugas regionuose.
„Yra problemų regionuose su smulkaus ir vidutinio verslo rėmimu. Komerciniai bankai regionuose uždaro filialus. Tikimės, kad atsiradimas tokio banko bus labai naudingas regionams“, – kalbėjo jis.
Pasak R.Karbauskio, parengus projektą bus galima kalbėti, koks bus bankas. Jis tikisi, kad Valstybinio plėtros banko steigimui Seime bus pritarta.
Siūlymas steigti valstybės kapitalo regioninį plėtros banką buvo įrašytas Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos 2016 metų Seimo rinkimų programoje. Teigta, kad toks bankas galėtų būti kuriamas ir Lietuvos pašto pagrindu, tačiau veiksmų šiai idėjai įgyvendinti iki šiol nebuvo imtasi.
Apie tai, kad planuojamas steigti valstybinis bankas galėtų naudotis Lietuvos pašto ar kitų valstybės įstaigų nenaudojamomis patalpomis pernai lapkritį tvirtino ir Lietuvos lenkų rinkimų akcijos-Krikščioniškų šeimų sąjungos (LLRA-KŠS) vadovas europarlamentaras Valdemaras Tomaševskis. Anot jo, valstybiniam komerciniam bankui būtų atiduota dalis pašto patalpų, kuriose, pavyzdžiui, galėtų būti įrengti bankomatai.
Seimas po svarstymo yra pritaręs siūlymui įpareigoti Vyriausybę iki rugsėjo pradėti konsultacijas su Europos Komisija dėl techninės paramos tokio banko steigimui. Be to, banko kūrimą norima pripažinti valstybei svarbiu ekonominiu projektu.
Finansų ministras Vilius Šapoka praėjusią savaitę sakė pritariantis, kad toks bankas galėtų būti kuriamas jau veikiančių „Investicijų ir verslo garantijų“ („Invegos“), Viešųjų investicijų plėtros agentūros ir Žemės ūkio paskolų garantijų fondo pagrindu, tačiau jis prieštarauja valstybės dalyvavimui mažmeninės bankininkystės versle.
Už valstybinio banko steigimą pasisako ir prezidentas Gitanas Nausėda.
Valstybinio komercinio banko šalininkai sako, kad jis reikalingas dėl šalies finansų sistemos būklės, nes Lietuvai reikia susirūpinti konkurencine aplinka bankų sektoriuje, padidinti finansinių paslaugų prieinamumą regionuose. Šios idėjos kritikai teigia, kad valstybinio banko steigimas būtų per brangus, o jo veiklai galėtų trukdyti nederamas politikų kišimasis.
Paskutinis valstybės valdytas Žemės ūkio bankas privatizuotas 2002 metais, jį nupirko Vokietijos bankas „Nord LB“. Metais anksčiau buvo parduotas ir Lietuvos taupomasis bankas, kurį įsigijo Estijos „Hansabank“.
Europos Komisijos teigimu, šiuo metu Lietuvos bankų sektorius yra vienas labiausiai koncentruotų ES, todėl didėja ir sisteminė rizika. Trims didžiausiems bankams „Swedbank“, SEB ir „Luminor“ priklauso apie 80 proc. rinkos.
