Tiek premjeras Saulius Skvernelis, tiek prezidentas Gitanas Nausėda užsimena, kad jau po Velykų tam tikram verslui gali būti leista atnaujinti veiklą. Apie 20 asocijuotų verslo struktūrų premjerui pateikė pasiūlymus, kokie verslai ir kaip galėtų pradėti dirbti, jei karantino režimas būtų sušvelnintas.
Tiesa, iš pradžių atverti duris būtų leista tik nedidelei daliai verslininkų.
„Net jei po Velykų bus priimti sprendimai švelninti karantino sąlygas, tai turės būti padaryta labai selektyviai“, – pirmadienį žurnalistams sakė prezidentas ir tikino, kad ne visam paslaugų verslui iškart galima panaikinti suvaržymus.
Tad 15min domėjosi, kurie verslai galėtų pirmieji atnaujinti veiklą karantino sąlygomis ir kokių saugumo priemonių jie imtųsi.
Gėlių pardavėjai: mes pasiruošę
Vienas iš smulkiųjų verslininkų, nekantriai laukiančių, kol jiems bus leista atnaujinti veiklą – Vilniuje gėlių salono „Verkių gėlių turgaus“ vadovas Andrius Plesevičius.
Uždraudus prekybą, įmonė pradėjo prekybą internetu, tačiau pardavimų apimtys smuko dešimt kartų.
„Mūsų situacija labai bloga. Veikla sustabdyta, 24 darbuotojai – namuose. Paleidome prekybą internetu, tačiau prekybos apimtys dešimt kartų mažesnės, negu buvo gyvai. Juk mes gėlėmis prekiaujame – tai prekė, kurios neužšaldysi ir akcijos jai nepadarysi. Gėlė – ne višta, jei gimtadienis po pusės metų, tai nusipirkęs iš anksto į kamerą neįsidėsi ir nenusiųsi po pusės metų, kai prireiks“, – 15min lygino A.Plesevičius.
Gėlė – ne višta, jei gimtadienis po pusės metų, tai nusipirkęs iš anksto į kamerą neįsidėsi ir nenusiųsi po pusės metų, kai prireiks, – sakė A.Plesevičius.
Verslininkas įsitikinęs, kad gėlių salonai gali užtikrinti tiek darbuotojų, tiek pirkėjų saugumą, nes tai nėra masinė žmonių susibūrimų vieta.
Pašnekovas svarstė, kad pradėjus dirbti galima būtų riboti žmonių skaičių salone, prašant kitus palaukti lauke ar automobiliuose, prekiauti už prekystalio neleidžiant pirkėjams laisvai vaikštinėti po visą saloną. Be to, darbuotojai dėvėtų apsaugines kaukes ir pirštines.
„Sporto salių, kino teatrų negalima atidaryti, nes ten susirenka daug žmonių, bet grožio salonus, kirpyklas, gėlių parduotuves būtų protinga kuo greičiau paleisti. Be to, nuo mūsų priklauso ir ūkininkai, kurie augina gėles. Ką jiems daryti su šimtais tūkstančių našlaičių vazonėliuose? Jie viską išmes, laukia bankrotai“, – įspėja A.Plesevičius.
Nuo mūsų priklauso ir ūkininkai, kurie augina gėles. Ką jiems daryti su šimtais tūkstančių našlaičių vazonėliuose? Jie viską išmes, – įspėja A.Plesevičius.
Tiesa, verslininkas priduria, kad net atnaujinus prekybą salone situacija negrįš į buvusį lygį, nes pastarasis mėnuo daug ką pakeitė – žmonės neina į svečius, neveikia restoranai, kur vykdavo daug vestuvių, gimtadienių.
„Jei leistų atnaujinti prekybą, tai kažkiek pagerintų situaciją, bet kada pilnai atsistatys viskas, niekas nežino, nes nėra vestuvių – nereikia ir gėlių“, – apgailestauja gėlių salono vadovas.
Užtęsus karantiną kentės ekonomika?
Viešbučių ir restoranų asociacijos viceprezidentas Gediminas Balnis 15min sakė, kad Lietuva nepasiruošė karantino periodui iš anksto, nors ir turėjo tam laiko stebėdama, kas vyksta kitose šalyse, todėl bent dabar būtina iš anksto pasiruošti, kurie verslai ir kaip galėtų pradėti veikti sušvelninus karantiną.
„Pernelyg užsitęsęs karantinas gali sukelti ir sveikatos apsaugos sistemai problemų, nes žmonės daugiau sirgs depresija ir panašiomis ligomis, ir ekonomikos problemų, kurių pasekmės gali būti didesnės nei koronavirusas. Gali nutikti taip, kad ne virusas bus problema, o gyvenimas po viruso“, – mano G.Balnis.
Gali nutikti taip, kad ne virusas bus problema, o gyvenimas po viruso, – mano G.Balnis.
Tokios pat nuomonės laikosi ir „Swedbank“ vyriausiasis ekonomistas Nerijus Mačiulis, pabrėžiantis, kad karantino priemonės turi būti švelninamos, nes įmonių bankrotai, milžiniškas nedarbas, skurdas ir materialinis nepriteklius gali vesti prie ne mažesnių humanitarinių nuostolių – prastesnės psichologinės sveikatos, žalingų įpročių formavimosi ar net nusikalstamumo ir savižudybių.
Ekonomistas pateikė Pietų Korėjos ir Švedijos pavyzdį – abiejose šalyse suvokiant skausmingą kompromisą tarp ekonomikos ir viruso stabdymo, griežto karantino atsisakyta.
Nuo raktininkų iki dviračių taisytojų
Tad N.Mačiulis 15min tvirtino, kad dalis įmonių veiklą galėtų atnaujinti jau po Šv. Velykų, o pirmiausia dirbti vėl galėtų pradėti įmonės, kurių veikla nereikalauja artimo fizinio kontakto su klientais – daugybė mažmeninės prekybos įmonių, neprekiaujančių maisto produktais, taip pat dviračių taisyklos ir panašias paslaugas teikiančios įmonės.
„Taikant minimalias apsaugos priemones jos galėtų saugiai vykdyti veiklą – matome, kaip susitvarkė stambios mažmeninės prekybos įmonės, vaistinės, tą gali padaryti ir daugelis kitų įmonių. Gal net ir iš karto ir maitinimo įstaigų dalinį išlaisvinimą galima pradėti su tam tikromis sąlygomis – didesni tarpai tarp stalelių, reikalavimas kiekvieną dieną tikrinti darbuotojų sveikatą“, – svarstė N.Mačiulis.
G.Balnis taip pat pirmiausia siūlo leisti atnaujinti smulkių paslaugų teikėjų, neturinčių daug tiesioginio kontakto su žmonėmis, veiklą – raktininkų, batsiuvių, gėlininkų ar gyvūnų maisto pardavėjų. Vadovas pastebi, kad šiems verslininkams nutraukus veiklą, gyventojams sudėtinga gauti kai kurias paslaugas.
Prekybos tinkle galima nusipirkti gėlių, o pas smulkiuosius negalima, – stebėjosi G.Balnis.
„Prekybos tinkle galima nusipirkti gėlių, o pas smulkiuosius negalima. Be to, yra būtinų paslaugų, žmonėms reikia ir spynas keisti, ir raktus pasigaminti. Net ir mes susidūrėme – reikia papildomų raktų, o nėra kur jų pasigaminti. Manau, kad kai kurias smulkias veiklas galima leisti ir labai smarkiai nelaukiant“, – sakė G.Balnis.
Nors visiškai atsipalaiduoti negalima ir papildomos saugumo priemonės turi būti taikomos ne vieną mėnesį, N.Mačiulio nuomone, nuėmus dalį suvaržymų būtų pasiųsta signalas gyventojams ir verslui.
Galima siųsti signalą verslui ir gyventojams, kad negyvensime tokiomis neapibrėžtomis sąlygomis visą laiką. Tai įpūstų optimizmo ir aiškumo, kurio labai trūksta, – mano N.Mačiulis.
„Stebint, kad Lietuvoje virusas neplinta nevaldomai, galima siųsti signalą verslui ir gyventojams, kad negyvensime tokiomis neapibrėžtomis sąlygomis visą laiką. Tai įpūstų optimizmo ir aiškumo, kurio labai trūksta. Maitinimo įstaigos gal gali mėnesį laiko nemažinti darbuotojų skaičiaus, bet jei nėra aišku, kada baigsis karantinas, tai apsunkina sprendimų priėmimus, ir be reikalo gali padidinti nedarbo lygį“, – pabrėžė ekonomistas.
Tiesa, N.Mačiulis mano, kad įmonėms, kurių veikloje yra neišvengiamas artimas kontaktas su didesnėmis žmonių grupėmis, gali tekti palaukti iki gegužės ar iki vasaros. O didžiausias neapibrėžtumas yra susijęs su masiniais žmonių susibūrimais, pavyzdžiui, koncertais, konferencijomis ar sporto varžybomis, kurių grįžimas į normalias vėžes gali užtrukti dar ilgiau.
Restoranuose dirbtų kas antras staliukas
Nors pirmadienį prezidentas užsiminė, kad kavinėms galvoti apie atsivėrimą tikrai per anksti, nes su kaukėmis valgyti ir gerti nepatogu, restoranai ir kavinės jau modeliuoja, kaip galėtų atrodyti jų veikla per karantiną.
G.Balnis mano, kad pirmiausia reikėtų leisti atnaujinti veiklą į vietinį turizmą orientuotų Lietuvos kurortų viešbučių SPA ir restoranams.
O kalbant apie kavines ir restoranus, G.Balnis siūlo keletą būdų, kurie padėtų apsaugoti klientus ir darbuotojus – klientai sėdėtų prie kas antro stalelio, išlaikant dviejų metrų atstumą, pradžioje galėtų būti draudžiamos stovimos vietos, apribojamas sėdėjimas prie baro.
„Pradžioje reikėtų leisti pradėti veikti maitinimo įstaigoms, o ne naktiniams klubams. Taip pat pirmu etapu gal būtų reikalavimas, kad restoranas turėtų atskirą įėjimą iš lauko, o ne veiktų prekybos centre. Tada reikėtų su medikais pasitarti, ar lauke saugiau negu viduje. Jei lauke, tai gal būtų galima leisti labiau išplėsti terasas, siekiant staliukus sustatyti didesniu atstumu“, – pasiūlymus vardijo G.Balnis.
Net ir atnaujinus veiklą parama būtina
Verslininkai pabrėžia, kad net ir atnaujinus veiklą karantino metu, didelių pardavimų jie nesitiki. G.Balnio nuomone, pradėję veikti restoranai iš pradžių bus pustuščiai, nes nėra nei vietinių, nei užsienio turistų, žmonės nukentėję finansiškai.
„Reikia atkreipti dėmesį, kad restoranai galės išnaudoti tik pusę ploto. Iš kitos pusės nebus ir paklausos. Nesitikime, kad Vyriausybė leis kavinėms dirbti ir žmonės patys bėgs – ir dėl to, kad daug kalbama apie virusą, ir dėl finansinių priežasčių. Didelė dalis gyventojų nukentėję, jų pajamos sumažėjusios. Be to, restoranuose dažnai švenčiami gimtadieniai, tai jei prie stalo bus leidžiama sėdėti tik 2–4 žmonėms, švenčių nebus“, – prognozavo G.Balnis.
G.Balnis, kuris taip pat yra restoranų tinklo „Amber Food" vadovas, pateikė savo pavyzdį – pirmu etapu įmonė iš 60 valdomų restoranų planuotų atidaryti tik 10.
Dėl šios priežasties verslininkai ir ekonomistai pabrėžia, kad net ir atlaisvinus karantino varžtus ir leidus daliai verslo atnaujinti veiklą, valstybės parama nukentėjusioms nuo koronaviruso įmonėms yra gyvybiškai svarbi.
„Vyriausybė neturi sugalvoti, kad mums vėl reikės pradėti mokesčius mokėti kaip sveikam verslui. Juk iš pradžių bus merdėjimas, vegetavimas, tačiau nuo kažko juk reikia pradėti”, – pabrėžė G.Balnis.
Jam pritarė ir N.Mačiulis, akcentavęs, kad negalima galvoti, kad karantino švelninimas jau mažina Vyriausybės paramos prievolę.
Negalima galvoti, kad leidus verslui veikti valstybė sutaupys, – įspėja N.Mačiulis.
„Daugelis kitų ES šalių numačiusios gerokai didesnę paramą ir įmonėms, ir gyventojams, siekiant išsaugoti darbo vietas, išvengti bankrotų – kai kur paramos priemonės siekia 10 proc. BVP, pas mus – perpus mažiau. Tad negalima galvoti, kad leidus verslui veikti valstybė sutaupys. Atvirkščiai, reikia galvoti, kaip didinti subsidijas darbo vietų saugojimui, sveikatos apsaugai“, – pabrėžė N.Mačiulis.
Grožio industrijoje nuomonės prieštaringos
Beje, kirpyklos ir grožio salonai taip pat minimi tarp verslų, kuriems turėtų būti leista pirmiesiems atnaujinti veiklą karantino metu. Tačiau 15min kalbinti grožio industrijos vadovai tvirtina, kad apsispręsti, kaip elgtis – sudėtinga. Nors finansinė situacija ir ragintų priimti sprendimą dirbti, dalis darbuotojų baiminasi teikti grožio paslaugas, tad duris atvertų ne visi.
Prekybos salonų „Nail Bar express“ direktorės pavaduotoja Renata Urbanovičienė 15min tvirtino, kad tartųsi su darbuotojais, nes manikiūrininkės reaguoja skirtingai – vienos bijo dirbti, kitos žiūri į pandemiją ramiau.
„Labai sunku pasakyti, ką mes darytume. Mes gal ir ne prieš atsidaryti, bet ar eis žmonės, ar nebijos? Atsidaryti ir sėdėti tuščiai be darbo nėra prasmės. Mūsų sunkesnė situacija, nes visi salonai įsikūrę prekybos centruose, neturime atskirų salonų ar patalpų, todėl čia labai sunkus klausimas. Manau, kad atsidarytumėme, jei leistų dirbti, bet gal ne visos darbuotojos dirbtų“, – svarstė R.Urbanovičienė.
Su darbuotojais tartųsi ir manikiūro salono Vilniuje „Beauty Bar“ vadovė Ingrida Jočienė, kuri taip pat prisipažįsta esanti apnikta prieštaringų nuotaikų. Viena vertus, įmonės finansinė padėtis labai prasta – kovą išmokėjus atlyginimus įmonė liko be jokių lėšų. Kita vertus, I.Jočienė 15min tikino nenorinti prisidėti prie pandemijos plitimo, tad linkusi stebėti, kaip Lietuvoje klostysis pandemijos suvaldymas.
Vėliau, jei būtų priimtas sprendimas leisti dirbti grožio salonams, verslininkė kalbėtųsi su manikiūrininkėmis – galbūt iš pradžių leistų dirbti tik toms, kurios norėtų pačios.
Grožio paslaugų labai trūksta – ir apaugome, ir nagai lūžinėja, – pastebi I.Jočienė.
„Nelengvas klausimas, man labai sunku apsispręsti. Manau, kad galbūt atnaujintume veiklą. Pirmiausia, naudojame saugumo priemones – turime ventiliaciją, dezinfekuojame patalpas, sterilizuojame įrankius, dirbame su kaukėmis, pirštinėmis, mūsų patalpoje nebūna judėjimo, kaip parduotuvėse, galime sodinti klientus ne arčiau kaip kas du metrus. O tų grožio paslaugų labai trūksta – ir apaugome, ir nagai lūžinėja“, – svarstė manikiūro salono vadovė.
Kita vertus, ji pridūrė, kad jei pradėjus dirbti šokteltų užsikrėtusiųjų skaičius, tai „gultų ant sąžinės“.
Kirpėjų ir grožio specialistų asociacijos prezidentė Jolanta Mačiulienė 15min pritarė, kad situacija sudėtinga: dirbti nuotoliniu būdu šios industrijos specialistai negali, o teikiant paslaugą ir tiesiogiai liečiant klientą – negalima užtikrinti saugumo. Asociacija parengė ir raštą Vyriausybei, kur išdėstė šią savo poziciją.
Tačiau nuotoliniu būdu dirbti negalime, nes mūsų paslauga – sąlytis su klientu, o kaip šiuo metu apsaugoti klientą ir apsisaugoti patiems, nežinome, – tvirtino J.Mačiulienė.
„Esame nežinioje. Paskelbus karantiną grožio sektorius labai skausmingai reagavo, nes žmogui nedirbti yra tas pats kaip nekvėpuoti ir nevalgyti. Tačiau mūsų paslauga – sąlytis su klientu, o išlaikyti saugų atstumą neįmanoma. Tad kaip šiuo metu apsaugoti klientą ir apsisaugoti patiems, nežinome. Kirpėja tai ne pardavėja, kuri tik paduoda prekę“, – komentavo J.Mačiulienė.
Pasak jos, einant ketvirtai karantino savaitei ir klientai jau suprato situacijos rimtumą – niekas neskambina ir primygtinai neprašo suteikti paslaugos.
„Jei anksčiau visi klientai sakė, kas čia tokio, tai dabar niekas neskambina, neprašo. Tad belieka išlaukti viruso grėsmės pabaigos ir laukti, kol valdžia duos žalią šviesą ir pasakys, kad nutraukiamas karantinas. Tuomet, manau, prieš leidžiant pradėti darbus bus įvestas reikalavimas papildomoms dezinfekavimo ir apsaugos priemonėms kirpyklose, SPA, grožio salonuose. Tad lauksime karantino pabaigos ir žinios dėl darbų pradžios“, – tvirtino asociacijos vadovė.
