Kada jau galėsime išbandyti „Rail Baltica“ (RB)? Per kiek laiko, pavyzdžiui, Ramygalos gyventojas, įsėdęs į keleivinį traukinį miestelyje, pasieks Varšuvą, Helsinkį, Vilnių?
Kaip 15min sakė AB „LTG Infra“ „Rail Baltica“ koordinavimo departamento Strategijos ir tarptautinių ryšių vadovas Mantas Kaušylas, projektą planuojama užbaigti iki 2026 metų pabaigos.
„Nuo tada visi keliai į Vakarų Europą bus atverti, o susiekimo greitis pakels turizmą geležinkeliu į kitą lygį. Pavyzdžiui, Ramygalos gyventojas, iš Ramygalos RB regioniniu traukiniu nuvykęs į Kauną, galės sėsti į greitąjį tarptautinį traukinį ir į Varšuvą nuvykti per 3 val. 27 min., o kelionė iš Kauno į Vilnių užtruktų apie 38 min., iš Kauno iki Rygos 1 val. 40 min., iki Talino – 3 val. 18 min.“, – sakė M.Kaušylas.
Pats projektas neskatins turizmo pagyvėjimo regionuose, tačiau suteiks galimybę į juos atvykti. Viskas priklausys nuo pačių regionų iniciatyvų sudominti ir pritraukti keliautojus. AB „LTG Infra“ atstovo nuomone, tam regionai turėtų ruoštis jau dabar, kurti patogią infrastruktūrą, tvarkyti lankytinas vietas ir pan.
Kaip pabrėžė „Rail Baltica” Strategijos ir tarptautinių ryšių vadovas, „Rail Baltica“ neabejotinai pasitarnaus ir oro uostų pasiekiamumui geležinkeliu. Prie projekto numatoma prijungti ir šalies tarptautinius Kauno bei Vilniaus oro uostus. Šios jungtys leis regionų gyventojams pasiekti oro uostus greičiausiu maršrutu.
„Rail Baltica“ stočių sąrašas
- Susisiekimui su didmiesčiais ir regionais numatomas vystyti „Rail Baltica“ keleivinių stočių tinklas:
- Maršruto „Kaunas–Latvija“ stotys ir stotelės: Kaunas, Palemonas, Kauno oro uostas, Jonava, Pasraučiai (Kėdainiai), Ramygala (Kėdainiai), Joniškėlis, Vaškai;
- Maršruto „Kaunas–Vilnius“ stotys ir stotelės: Kaunas, Kaišiadorys, Vievis, Lentvaris, Vilnius;
- Maršruto „Kaunas–Lenkija“: Kaunas, Kazlų Rūda, Marijampolė, Šeštokai, Mockava.
Į darbus – greičiau, saugiau, lengviau
Prognozuojama, kad įgyvendinus projektą „Rail Baltica“ akivaizdžiai padidės darbo jėgos mobilumas.
„Pavyzdžiui, regionų gyventojai, šalia kurių gyvenamųjų vietų bus pastatytos regioninės stotys, galės rinktis darbo vietą kituose regioniniuose centruose arba didmiesčiuose Kaune, Vilniuje, Panevėžyje ar Marijampolėje. Iki šiol tokiam pasirinkimui didelės įtakos turėjo nepatogios ir ne visada saugios kelionės automobilių transportu bei didelės kelionės laiko sąnaudos. Taip pat tikimasi, kad verslo kelionėms bus daug dažniau pasirenkamas geležinkelio transportas, leisiantis darbo reikalais vykti tiek į kitų valstybių didmiesčius bei regionų centrus, tiek kelionės metu tikslingai išnaudoti darbo laiką naudojantis kompiuteriu ar kt. darbo priemonėmis. Numatoma, kad dėl šių papildomų veiksnių kelionės traukiniu į darbą ar darbo reikalais sudarys iki 20–30 proc. viso keleivių srauto“, – komentavo M.Kaušylas.
Daugiausia naudos bus miestams-tarptautinėms stotims
Kuriems Lietuvos regionams, konkretiems miestams ir miesteliams „Rail Baltica“ turės ypač didelės įtakos ir kodėl? Pasak „LTG Infra“ atstovo, didžiausią įtaka tikėtina miestams, kuriuose bus tarptautinės stotys ir kurie jau dabar yra turistų traukos centrai (Vilnius, Kaunas). „Rail Baltica“ užtikrins didesnį turistų srautą į tuos miestus, o tai turėtų skatinti su turizmu susijusių ir jį aptarnaujančių verslų – viešbučių, restoranų, kavinių, pasilinksminimo įstaigų – vystymą.
„Panevėžys taip pat galėtų pasinaudoti tuo, kad jame atsiras tarptautinė stotis ir paskatinti vietos turizmo ir susijusių verslų vystymą. Taip pat dėl atsiradusios galimybės greitai ir patogiai atvykti į miestą darbo jėgai, pritraukti investicijų ir kurtis verslams. Be to, tarptautinė stotis galėtų paskatinti žmonių migraciją į Panevėžį, kadangi gyvenant Panevėžyje galima bus greitai patekti į darbo vietą Kaune, Vilniuje ar net Rygoje, o tai pagyvintų Panevėžio gyvenamųjų būstų rinką bei keltų tokios rūšies nekilnojamojo turto (NT) kainas“, – atkreipė dėmesį M.Kaušylas.
Gyvenant Panevėžyje galima bus greitai patekti į darbo vietą Kaune, Vilniuje ar net Rygoje.
Pasak pašnekovo, patogus susisiekimas turėtų daryti įtaką verslų kūrimui ne tik tarptautinių, tačiau ir regioninių stočių savivaldybėse.
Jau dabar NT ekspertai prognozuoja nekilnojamojo turto kainų augimą dėl „Rail Baltica“ įtakos žmonių galimybei rinktis darbo vietą toliau nuo jų gyvenamos vietos. Tai reiškia, kad žmonės galės rinktis gyvenamas vietas netoli regioninių stočių, tačiau likti dirbti didesniuose miestuose, kuriuos galės nesunkiai pasiekti geležinkeliu.
Panevėžiui – plačios perspektyvos
Panevėžio meras Rytis Račkauskas neabejoja ilgalaike teigiama „Rail Baltica“ įtaką tiek Panevėžio miestui, tiek ir visam regionui.
„Manyčiau, šiandien mes dar miglotai įsivaizduojam šio geležinkelio reikšmę. Nežinau, ar tokio masto projektai apkritai Lietuvoje kada nors buvo vykdomi. Ir Panevėžys jame užima labai reikšmingą vietą, nes turėsime vieną iš tarptautinių stočių. Visų pirma tai reiškia operatyvų susisiekimą su Europa tiek Šiaurės, tiek Pietų kryptimi. Judumo prasme Panevėžiui bus didelės perspektyvos“, – sakė R.Račkauskas.
Strateginiame plane numatyta galimybė krovinių stočiai bei intermodaliniam terminalui Panevėžyje, o tai, mero žodžiais, turėtų labai padidinti verslo patrauklumą.
„Šalia Panevėžio einanti „Rail Baltica“ trasa aiškiai formuoja miesto perspektyvą Vakarų kryptimi, kur link miestas ir plečiasi. Bus galimybė įsteigti rimtą laisvąją ekonominę zoną, nes dabartinė kol kas mažoka, steigimo metu prieš keliolika metų pristigusi galimybių ir ambicijų, o ateityje tikrai bus realių galimybių vystyti verslus ir plėsti šią Panevėžio dalį“ – neabejoja R.Račkauskas.
Didesnis iššūkis – ne darbo vietos, o darbo rankos
„Sutrumpėjęs“ kelias nuo Panevėžio iki Kauno, Vilniaus, Rygos ir Varšuvos Panevėžio merui – lazda dviem galais: „Darbo jėga migruoja link megapolių. Viena vertus, puikus susisiekimas – didžiulė galimybė žmonių mobilumui, kita vertus, miestui bus iššūkių ne tik pritraukti darbo jėgos, jaunų žmonių, bet ir juos išlaikyti. Jau dabar didesnis iššūkis ne darbo vietos, o darbo rankos. Panevėžyje šiandien tai labai jaučiame“, – 15min sakė Panevėžio meras.
Pasak jo, darbo rankų reikės Panevėžyje planuojamame kurti „Rail Baltica“ geležinkelių infrastruktūros priežiūros bei aptarnavimo centre – geležinkelio ruožo nuo Jonavos iki sienos Latvija bei jo stočių patikros, priežiūros ir remonto darbams atlikti.
„Ir tai tik kalbant apie geležinkelio aptarnavimą. Be to, tikimės, kad „Rail Baltica“ padidins regiono patrauklumą užsienio investicijoms. Verslams, kurių plėtrą planuojame, taip pat reikės darbo rankų, nors šis terminas jau nebeatitinka tikrovės, nes auga aukštos kvalifikacijos specialistų poreikis. Panevėžys orientuojasi į aukštesnės pridėtinės vertės verslų pritraukimą, ne vien, grubiai šnekant, kad taburetės būtų kalamos“, – sakė meras.
Vystantis verslams, bus darbo, o žmonės turės daugiau pajamų. Taigi, mero įsitikinimu, „Rail Baltica“ bus didžiulis papildomas postūmis ne tik Panevėžio miestui, bet ir visam regionui, nes ir dabar į Panevėžį žmonės važinėja dirbti iš Pasvalio, Kupiškio, net Biržų.
Paklaustas, kaip „Rail Baltica“ pakeis Panevėžio veidą, R.Račkauskas juokėsi, kad futurologija – slidus dalykas, nors labai smagu leistis į svajones: „Panevėžio veidą „Rail Baltica“ gali pakeisti neįsivaizduojamai. Jau šiandien iš Lietuvos geležinkelių gauname svarstyti itin drąsių pasiūlymų. Galbūt net monobėgio kelią ore iki miesto centro turėsime, mat „Rail Baltica“ trasa eis ne per patį Panevėžį, o už 8 kilometrų nuo miesto Šiaulių link, tad teks pervežti keleivių srautus“.
Jei bus „Rail Baltica“ ir sveikatos, Nijolė važiuos į Paryžių
Viena iš regioninių „Rail Baltica“ keleivinių stočių numatoma pačiame Lietuvos–Latvijos pasienyje, Pasvalio rajone.
Vaškų seniūno pavaduotoja Nijolė Balzarevičienė 15min sakė, kad vietos žmonės laukia geležinkelio ir stotelės šalia namų: „Vaškai vis buvo nuošalėje: rajono, apskrities pakraštys, pačiam Lietuvos krašte. Jau metus dėl karantino iki Pasvalio tik vienas tiesioginis autobusas per dieną važiuoja – iš ryto. O kai per pietus reikia grįžti – nėra, tik trečiadienį, penktadienį, kai turgus. Ir tai važiuoja toliausiai aplinkui. Visus metus taip. Traukinys labai palengvintų žmonėms gyvenimą“.
Jei bus geležinkelis, seniūnijos atstovė tiki, kad miestelis atsigaus: „Yra Vaškų bendrovė, kiti dirbti į Pasvalį važinėja po 16 kilometrų, dar kiti iš pašalpų gyvena, kaip daug kur Lietuvoje. Jeigu susisiekimas geras, miestelyje gal norės kurtis daugiau aktyvių žmonių.“
Jei bus geležinkelis, seniūnijos atstovė tiki, kad miestelis atsigaus.
Pasak seniūno pavaduotojos vietiniai teigiamai vertina geležinkelį. „Iš pradžių buvo klausimų, ką čia darys, kaip čia bus. Bet išpirko žemes, žmonėms palyginus gerai sumokėjo, laukiam geležinkelio dabar. Jei bus „Rail Baltica“ ir jei dar turėsiu sveikatos, tai būtinai į Paryžių važiuosiu“, – juokėsi N.Balzarevičienė.
Saugumas, kokio nebuvo
Kaip patikino AB „LTG Infra“ „Rail Baltica” Strategijos ir tarptautinių ryšių vadovas M. Kaušylas, visoje Rail Baltica“ geležinkelio linijoje nebus nei vienos vieno lygio pervažos. Tai eliminuos traukinių susidūrimo su kitų rūšių transporto priemonėmis riziką. Taip pat geležinkelis bus aptvertas apsaugine tvora, todėl sumažės tiek žmonių, tiek gyvūnų patekimo ant bėgių galimybė ir nelaimingų atsitikimų.
Siekiant užtikrinti apsaugą nuo triukšmo taršos, padidinto triukšmo zonose bus statomos triukšmą mažinančios sienelės.
ES Parlamentas ir Taryba „Rail Baltica“ paskelbė prioritetiniu projektu. „Rail Baltica“ yra sudėtinė Europos Sąjungos tarptautinio transporto koridoriaus „Šiaurės jūra-Baltijos jūra“ dalis. Geležinkeliu siekiama sujungti Lenkiją, Baltijos šalis, Suomiją bei pagerinti Rytų Europos jungtį su Vokietija.
Talino – Varšuvos geležinkelio linijos ilgis sieks mažiausiai 870 km, Europos Sąjungos siekiamas greitis turėtų būti iki 249 kilometrų per valandą keleiviniams traukiniams ir 120 kilometrų per valandą krovininiams traukiniams.
Europos Sąjungos geležinkelio transporto projektas „Rail Baltica”, priimtas 2004 metų balandį, Europos Parlamento ir Tarybos sprendimu ir yra pripažintas transeuropinio transporto tinklo prioritetiniu projektu. Jo įgyvendinime dalyvauja Lenkija, Lietuva, Latvija, Estija ir Suomija.
