Sekmadienio vakarą leidinio „Plungės žinios“ redaktorius Žydrūnas Pilitauskas savo paskyroje socialiniame tinkle pasidalino žinia, kad stabdoma bendrovės veikla. Penktadienį išėjusios „Plungės žinios“ – jau paskutinės.
Anot jo, daugiau nei 18 metų gyvavęs, nors politikų ir verslininkų vadintas „vienadieniu produktu“, leidinys priverstas stabdyti veiklą.
Laikraštis gimė iš vietos žurnalistų iniciatyvos: neapsikentę buvusių leidinių savininkų ir politikų diktato jie įkūrė naują leidinį.
Taip Plungėje, kuri ir taip garsėjo net keliais periodiniais leidiniais, atsirado dar vienas – „Plungės žinios“, nebijojęs kritikuoti valdžios, rašydavęs apie dalykus, aptariamus Plungėje, bet nutylimus spaudos.
Per karantiną pirko maistą, bet ne laikraščius
15min Ž.Pilitauskas teigė, kad paskutinis taškas buvo karantinas. Jo įsitikinimu, ribojimų, kelis mėnesius varžiusių mūsų gyvenimus, pasekmes jausime dar ilgai ir jos tik didės.
„Dar tik paskelbus, kad nuo kovo 14 d. bus įvedamas karantinas, iškart dingo reklamos ir skelbimų klientai, kartu ir pajamos. Laikraščio prekyba pirmą savaitę krito 20 proc., antrą – dar tiek pat. Žmonėms ne laikraščiai buvo ir yra galvoje: pats vežioju laikraščius po prekybos vietas ir mačiau, kad žmonės perka maistą ir alkoholį, tiksliau – alkoholį ir maistą“, – pastebėjo redaktorius.
Ž.Pilitauskas sukritikavo ir vietos valdžią, formuojančią iškreiptą konkurenciją tarp leidinių. „Pats paprasčiausias pavyzdys: savivaldybės administracija užsiprenumeruoja sau rajono leidinius, tik štai to, kuris neįtinka tai valdžiai, užsakoma viena prenumerata, o lojalaus – 6. Tas pats ir su viešinimo spaudoje paslaugų pirkimu. Sudaromos tokios sąlygos, kad mes net negalėtume dalyvauti konkurse. Pavyzdžiui, reikalavimas turėti ne mažiau kaip 2000 egzempliorių spausdintiną tiražą. Ministerijoms ir Vyriausybei pakanka 1000, mūsų savivaldybei – ne“, – vardijo „Plungės žinių“ redaktorius.
Jis atviravo: leidinys dar nebuvo spėjęs išsikapanoti iš 2008-ųjų metų krizės. Po naktinės mokesčių reformos leidinys patyrė didžiulius nuostolius.
Ši, koronaviruso sukelta krizė smogė kaip reikiant. Ž.Pilitauskas apgailestavo, kad regioninė spauda iš žadėtos paramos verslui negavo nieko. „Kada grįš reklamos užsakovai, asmeninių skelbimų užsakymai – sunku net numatyti. Manau, kad dar pusę metų reiktų kankintis, o tai bendrovei – nepakeliama našta. Užteko 2,5 mėnesio, kad suprastume, kad atėjo galas“, – apgailestavo jis.
Dėl šio sprendimo darbo neteks 4 žmonės.
Ką veiks pats, Ž.Pilitauskas dar nežino. Kol kas tvarkys įmonės bankroto reikalus.
D.Radzevičius: „Netekome dalies įvairovės“
Lietuvos žurnalistų sąjungos pirmininkas D.Radzevičius pabrėžė, kad Plungė visada buvo unikalus kraštas. Nedideliame Žemaitijos mieste buvo leidžiami trys laikraščiai, atspindėję skirtingas nuomones, ir kultūrinis, periodiškai leidžiamas laikraštis.
„Nenoriu būti pranašu, bet matome, kad šis laikas tapo itin sudėtingu išbandymu spausdintiems leidiniams. „Plungės žinios“ tapo pirmuoju, nutraukusiu veiklą. Kiti per karantiną pranešė retinantys periodiškumą, dalis persikėlė į interneto platformas. Pranešė, kad tai daroma laikinai, bet kada grįš – nežinome. Apgailestaujame, kad valstybės paramos teikimas regioninei spaudai – nepasistūmėjo. Todėl negalime atmesti, kad tokių prastų žinių, kokias pranešė „Plungės žinių“ redaktorius, gali būti ir daugiau“, – teigė jis 15min.
Anot jo, šiuo metu regioninė spauda labiau paremta entuziastingu darbuotojų triūsu.
„Tačiau artėja vasara, kai ir taip reklamos apimtys mažėja. Todėl nežinia, kokia situacija bus rudenį. Galbūt plungiškiai iš anksto tai įvertino ir padarė tokį sprendimą. Tačiau su jų išėjimu mes netekome dalies demokratijos, nuomonės įvairovės. Regionuose mane būtent tai nemaloniai nuteikdavo, kai trūkdavo leidinių, atspindinčių kitokią nuomonę, gebančių kritikuoti vietos valdžią. Linkiu plungiškiams rasti būdų, kaip toliau tęsti veiklą“, – kalbėjo Lietuvos žurnalistų sąjungos pirmininkas.
