Krantinių rekonstrukcija pradėta 2019-aisiais. Buvo sutvarkyta 781 m atkarpa, rekonstruotos komunikacijos, sudėtos naujos trinkelės, kanalas išgilintas iki 14 m gylio prie kranto.
Taip jau ir Malkų įlankoje galima priimti didesnių parametrų „Post Panamax“ laivus.
Kaip teigė uosto direkcijos vadovas Algis Latakas, didesni gyliai prie krantinių reiškia didesnį uosto kompanijų patrauklumą. „Krovinių konteinerių krova Klaipėdos uoste auga sparčiai. Todėl infrastruktūros sutvarkymas drauge atveria kompanijoms naujas konkurencines sąlygas“, – sakė A.Latakas. Krovos statistika rodo, kad krovinių konteineriuose išaugę 90 proc.
Krantinių rekonstravimui buvo panaudota daugiau kaip 5,2 tūkst. tonų metalo konstrukcijų, 4,2 tūkst. kubinių metrų betono.
„Šiuo metu esame kitame raidos etape. Be to, ką jūs matote – be krantinės rekonstrukcijos – mes daug investuojame į aikštelių plėtrą. Mes iškeliame iš terminalo teritorijos tuščius konteinerius. O tai sudaro galimybes priimti daugiau krovinio. Be to, mes dirbame su kitais projektais – su didžiaisiais jėgainių parkais“, – vardijo Klaipėdos konteinerių terminalo vadovas Vaidotas Šileika.
Anot jo, krantinių rekonstrukcija ir prie jų pasiektas didesnis gylis leis padidinti terminalo krovą iki 700 tūkst. krovinių konteineriuose (TEU) per metus.
Krantinių rekonstrukcijos ir gilinimo prie jų darbus atliko atvirą tarptautinį konkursą laimėjusi UAB „Tilsta“, veikianti pagal jungtinės veiklos sutartį su UAB „Fegda“. Atliktų darbų kaina siekia 31 mln. Eur su PVM.
Bendrovės generalinis direktorius Eduardas Grinaveckas teigė, kad dabartinėmis kainomis vertinant projektas jau atsipirkęs.
„Teisingi sprendimai investiciniu požiūriu jau atsipirko. Šiandien toks projektas kainuotų dvigubai“, – kalbėjo jis.
Bendrovei šis projektas kėlė nemažai iššūkių: teko dirbti pandemijos sąlygomis, specialia technika teko šalinti didelius riedulius, taip pat prireikė Klaipėdos uoste panaudoti teleskopinį ekskavatorių.
