Vasario mėnesį uoste perkrauta 4,2 proc. daugiau krovinių nei pernai tuo pačiu metu, krova siekė 3,15 mln. tonų.
Dešimtadaliu išaugo skystųjų krovinių srautai, generalinių krovinių – 12,9 proc. Apie 6 proc. sumažėjo biriųjų ir suverstinių krovinių, didžiąją dalį jų sudaro cheminės ir natūralios trąšos.
„Kiek žinau iš mūsų krovos kompanijų, pardavimai pasaulyje yra sulėtėję, kitų kažkokių problemų nėra“, – sakė Klaipėdos uosto direkcijos generalinis direktorius Arvydas Vaitkus, itin pasidžiaugęs jog sėkmingai vykdoma lietuviškų grūdų realizacija. Jų kiekis lyginant pernykštį ir šių metų vasario mėnesius išaugo beveik 65 procentais.
Direkciją džiugina ir Būtingės naftos terminalo veikla.
„Krenta į akis tai, kad stipriai auga „žalios“ naftos importas, 33,1 procento. Tai leidžia manyti, jog ir mūsų krovos terminalai, naftos, krovinių terminalas, tikrai turės, ką veikti šiais metais“, – kalbėjo A.Vaitkus. Nuo metų pradžios Būtingės terminale užfiksuotas 23,3 proc. augimas.
Iš viso per du šių metų mėnesius perkrauta apie 2 mln. tonų skystųjų krovinių, 2,55 mln. tonų biriųjų ir 1,88 mln. tonų generalinių krovinių.
Stiprus sujudimas ir Skystųjų gamtinių dujų terminale (SGD), kuriame augimas skaičiuojamas net 186 procentais.
„Eina laivas po laivo, kai kurie grafikai sudaryti kas dvi savaites. Džiugu, kad terminalas pradeda suktis. Tikiuosi, su infrastruktūra, naujų krantinių plėtra, distribucija, terminalas po kelerių metų duos didelę naują tiek direkcijai, tiek „Klaipėdos naftai“, tiek visai Lietuvai“, – džiaugėsi A.Vaitkus.
„Klaipėdos naftos“ rekordai
Bendra AB „Klaipėdos nafta“ naftos produktų krova išaugo bene 45 proc. – šįmet vasarį į talpyklas perkrauta 746 tūkst. t, kai palyginti pernai vasarį – 515 tūkst. t naftos produktų.Bendrovės valdomuose naftos terminaluose Klaipėdoje bei Subačiaus kuro bazėje vasarį iš geležinkelio cisternų perkrauta 746 tūkst. t, o vien Klaipėdos terminale – net 740 tūkst. t naftos produktų. Tai rekordinis vasario mėnesį perkrautos produkcijos kiekis per pastaruosius 10 metų.
Naftos terminalo krovos apimtys, lyginant su praėjusių metų vasariu, išaugo 1,5 karto iki 740 tūkst. tonų. Daugiausiai krovinių per AB „Klaipėdos nafta“ valdomą naftos terminalą vežė AB „Orlen Lietuva“ ir Baltarusijos bendrovė BNK.
Suskystintųjų gamtinių dujų (SGD) terminale vasarį išdujinta 1,7 tūks. MWh dujų, kai palyginti pernai vasarį buvo išdujinta 377 tūkst. MWh dujų. Išdujinimo poreikis augo atsiradus naujiems terminalo naudotojams bei padidėjus dujų iš terminalo paklausai.
Šįmet iki spalio laukiame net 12-os SGD krovinių, – sakė Mantas Bartuška.
„Naftos produktų krovoje per pirmuosius du šių metų mėnesius toliau stebime teigiamas tendencijas, susijusias su kritusiomis žaliavinės naftos kainomis ir to sąlygotu naftos produkcijos gamybos augimu, ką atspindi ir mūsų bendrovės rezultatai. Kitas mūsų objektas – SGD terminalas – nuo metų pradžios dirba intensyviai, kadangi ženkliai išaugo išdujinimo ir dujų patiekimo į Lietuvos dujų tinklą poreikis. Šįmet iki spalio laukiame net 12-os SGD krovinių“, – aiškina Mantas Bartuška, AB „Klaipėdos nafta“ generalinis direktorius.
Išaugusios krovos apimtys lėmė 7,9 proc. preliminarių pajamų augimą. Šį vasarį bendrovė uždirbo beveik 9,6 mln. Eur preliminarių pajamų, kaip palyginti pernai vasarį – 8,9 mln. Eur.
Baigtas kanalo gilinimas
Klaipėdos uosto direkcijos užsakymu baigtas 1,2 km ruožo gilinimas išorinėje jūros dalyje. Dabar čia gylis siekia 15,5 metro.
„Labai svarbu, kad didesnės grimzdos laivai esant sudėtingoms oro sąlygoms galės išlaikyti greitį ir saugiai pasiekti krantines. Išvalyta 51 tūkstantis kubinių metrų. Tai labai reikšmingas įdirbis, žvelgiant į 17 metrų gylio perspektyvą“, – kalbėjo A. Vaitkus.
Darbus atliko kompanija „Jan de Nul“, jų vertė 1,08 mln. Eurų.
