Rugpjūčio 17 dieną nedarbo lygis šalyje siekė 13,3 procento. Didesnis nedarbas Lietuvoje fiksuotas tik per praėjusį dešimtmetį Lietuvą krėtusią ekonominę ir finansų krizę.
Dabar nedarbas yra kiek mažesnis, bet vis tiek didelis, palyginus su ankstesniais metais. Ketvirtadienio duomenimis, nedarbo lygis šalyje buvo 13,1 procento.
Užimtumo tarnyba teigia, kad tam didelę įtaką daro sezoniniai darbai, nes nedarbo rodikliai svyruoja ir įprastomis vasaromis.
Be to, vasaros darbai pradėti vėliau nei įprastai dėl karantino apribojimų.
„Kitas dalykas: žmonių skaičius, kurie dirba sezoninius darbus, šiemet yra didesnis nei įprasta, todėl sezoniškumas darbo rinkoje tampa pastebimas labiau, o tai reiškia ir didesnius nedarbo šuolius“, – 15min sakė Užimtumo tarnybos direktorė Inga Balnanosienė.
Anto jos, pastaruoju metu daugiau žmonių netenka darbo iš apdirbamosios gamybos ir paslaugų sektorių.
Vis dėlto kai kurios ženklai darbo rinkoje dalį stebėtojų verčia daryti išvadą, kad rekordinis nedarbas Lietuvoje tėra „popierinis“ rodiklis.
Registruojasi dėl išmokų?
Užimtumo tarnyboje daugiau žmonių galėjo registruotis dėl to, kad nuo birželio vidurio daugelis bedarbių gali gauti 200 eurų siekiančią darbo paieškos išmoką. Ji bus mokama iki metų pabaigos.
Augti jis pradėjo būtent birželio viduryje, kai atsirado laikina darbo paieškos išmoka.
Išmoką jau gavo daugiau nei 170 tūkst. žmonių arba daugiau nei 4 mln. eurų. Registruotų bedarbių šiuo metu yra apie 226 tūkstančio.
Ekonomistas Nerijus Mačiulis išskiria dvi priežastis, kodėl dalis registruotų bedarbių iš tikrųjų tik piktnaudžiauja teise į išmoką, nors turi realias galimybes įsidarbinti.
Pirmoji yra rekordiškai didelis laisvų darbo vietų skaičius. Liepos pabaigoje šalyje buvo apie 17 tūkst. neužimtų darbo vietų – daugiausiai nuo tada, kai buvo pradėta skelbti tokia statistika.
Antroji priežastis – „Sodros“ duomenys, rodantys, jog nuo birželio 1 dienos į darbą priimamų žmonių skaičius yra gerokai didesnis, nei atleidžiamų.
„Šie rodikliai verčia stebėtis, kodėl registruotas nedarbas vis auga, o augti jis pradėjo būtent birželio viduryje, kai atsirado laikina darbo paieškos išmoka, – 15min sakė „Swedbank“ vyriausiasis ekonomistas. – Panašu, kad ši išmoka paskatino daug ką užsiregistruoti Užimtumo tarnyboje ir taip piktnaudžiauti teise į valstybės paramą“.
„Negalime sakyti, kad piktnaudžiauja visi, bet sakyti, jog rekordinis darbas Lietuvoje yra dėl to, kad darbo nėra, būtų neteisinga“, – pridūrė jis.
Įtarimai – dirbantiesiems pagal verslo liudijimą
Tokius įtarimus skatina ir į Užimtumo tarnybą dažniau pradėję kreiptis pagal verslo liudijimus dirbantys asmenys.
Tokie žmonės išsiima liudijimus kelioms dienoms – tuomet jų bedarbio statusas būna sustabdomas, o pasibaigus verslo liudijimo laikui, vėl atstatomas.
Nuo rugpjūčio bedarbio statusas buvo suteiktas apie 5 tūkst. tokių žmonių.
Užimtumo tarnyba teigia neturinti galimybių nustatinėti, ar tokie žmonės iš tikrųjų neturi darbo visą mėnesį, ar gudrauja, „ant popieriaus“ dirbdami mažiau dienų nei iš tikrųjų.
„Jeigu žmonės dirba nepilną mėnesį ir jeigu tokia situacija susiklosto būtent dabar, duomenis apie juos perduodame Valstybinei darbo inspekcijai ir Valstybinei mokesčių inspekcijai kaip galimus patikros atvejus“, – sakė tarnybos vadovė.
Atsakydama į įtarimus, jog dalis žmonių tiesiog piktnaudžiauja galimybe gauti 200 eurų išmoka, I.Balnanosienė teigia, kad paramą buvo nuspręsta skirti nevertinant, kokiems žmonėms ji bus labiau reikalinga.
„Tiesiog situacija dabar yra tokia, kad visiems susirasti darbą yra gerokai sudėtingiau“, – kalbėjo ji.
N.Mačiulio akcentuojami duomenys rodytų atvirkščiai – esant dideliam laisvų darbo vietų skaičiui įsidarbinti yra lengviau.
Pasak jo, tai įrodo, jog laikina darbo paieškos išmoka neskatina iš tikrųjų susirasti darbo.
„Akivaizdu, kad nėra gerai, kai įmonės negali surasti darbuotojų, o tuo pačiu milijonai eurų kiekvieną mėnesį iš mokesčių mokėtojų pinigų ir skolintų lėšų nukreipiami asmenims, kurie nenori susirasti darbo arba netgi turi pinigų, bet tiesiog piktnaudžiauja sistema“, – teigė ekonomistas.
Anot jo, valstybė turėtų atsisakyti darbo paieškos išmokos ir duoti pinigų žmonėms už tai, kad jie sėkmingai susirado darbą.
Pasak eksperto, valdžia taip pat turėtų panaikinti galimybę įsigyti verslo liudijimą kelioms dienoms ir įvesti mažiausiai mėnesio ar ketvirčio terminą.
Administracinė našta būtų dar didesnė
Socialinės politikos ekspertė Jekaterina Navickė yra viena mokslininkų, kartu su nevyriausybinėmis organizacijomis pasiūliusi įvesti minėtą 200 eurų išmoką.
Pasak jos, būtent tokią paramos bedarbiams formą siūlyti paskatino faktas, kad socialinio draudimo išmoką gauna tik trečdalis šiuo metu darbo neturinčių žmonių.
Teisę į socialinio draudimo išmoką turintys registruoti bedarbiai gauna ne 200 eurų, o 42 eurų darbo paieškos išmoką.
Mes matysime ir tolesnį nedarbo augimą.
Anot J.Navickės, dar viena darbo paieškos išmokos paskirtis yra skatinti nepradėti naudotis socialinės paramos sistema, nes ši yra linkusi stumti žmones į skurdą.
„Prisimenant ankstesnę krizę, kai žmonės negalėjo pasinaudoti socialinio draudimo išmokomis, o socialinė parama buvo itin menka, per penkerius tos krizės metus dėl emigracijos netekome apie 7,5 proc. Lietuvos gyventojų“, – 15min sakė Vilniaus universiteto mokslininkė.
Ji tvirtino, kad trečioji darbo paieškos išmokos funkcija buvo paskatinti vartojimą.
Ekspertė teigė neatmetanti prielaidos, kad dalis išmokos gavėjų piktnaudžiauja teise į šią paramą. Vis dėlto ji sakė, kad efektyvi išmokos gavėjų kontrolė, tikėtina, kainuotų dar brangiau nei pats paramos skyrimas.
J.Navickė taip pat tikino, kad šią savaitę paskelbti nedarbo rodikliai jos nestebina, nes Lietuvos bankas dar anksčiau prognozavo, jog metinis nedarbas šalyje sieks apie 12 procentus.
„Remiantis šia prognoze, mes matysime ir tolesnį nedarbo augimą ir man atrodo, kad yra kvaila galvoti, jog jau išbridome iš COVID-19 krizės, kadangi ji yra gili ir jos pasekmės užimtumui nebus tokios trumpalaikės, nepaisant priešrinkiminių lūkesčių“, – kalbėjo mokslininkė.
Ji priminė, kad ankstesnė ekonominė ir finansų krizė didžiausią smūgį ekonomikai sudavė 2009 metais, bet 18 proc. siekęs registruoto nedarbo pikas fiksuotas 2010 metais.
J.Navickė teigia, kad taip gali atsitikti ir dabar.
„Įmonės nepuola iš karto atleisti darbuotojų. Valstybė dar skiria subsidijas, prilaikančias darbuotojus, bet ilgesnėje perspektyvoje baigsis ir subsidijos, ir pačių įmonių rezervai“, – tvirtino ekspertė.
„Unikali galimybė Lietuvai“
Iš visų registruotų bedarbių stebėtojus labiausiai domina apie 30 tūkst. žmonių grupė – tai asmenys, Užimtumo tarnyboje užsiregistravę nuo karantino pradžios ir iki tol oficialiai niekada nedirbę Lietuvoje nei pagal darbo sutartį, nei savarankiškai.
Tarnyba teigia, kad tai gali būti koronaviruso pandemijos pradžioje į Lietuvą sugrįžę emigrantai, specialiai darbo neieškoję žmonės, kurių gausiau regionuose, arba apskritai šešėlyje dirbę asmenys.
Pasak N.Mačiulio, buvę emigrantai, tikėtina, netrukus susiras darbus arba tiesiog sugrįš į šalis, iš kurių atvažiavo.
Pasak jo, didesnį dėmesį institucijos turėtų skirti būtent ekonomiškai neaktyviems ir iš šešėlio atėjusiems žmonėms.
„Tokiems žmonėms užsiregistravus juos tapo lengva identifikuoti. Šia prasme ši krizė yra unikali galimybė Lietuvai atrasti priežastis, kokios jų buvimo už darbo rinkos priežastys, kodėl jie nebuvo aktyvūs, kodėl jie niekada nenorėjo dirbti legaliai. Tai leistų bent dalį jų įtraukti į darbo rinką“, – sakė ekspertas.
Užimtumo tarnyba teigia šiuo metu vykdanti projektą, kuriuo siekia kiek įmanoma labiau individualizuoti žmogaus padėtį įsiliejant į darbo rinką.
„Mes nesame pajėgūs spręsti kompleksinių problemų ir dėl to pasitelkiame socialinius partnerius – ir savivaldybes, ir seniūnijas, ir socialinius partnerius, kurios gali padėti iki šiol neaktyviems darbo rinkoje žmonėms, – kalbėjo I.Balnanosienė. – Net jeigu tokių žmonių bus 5 proc., tai jau bus pasiekimas, nes iki šiol su jais apskritai nebuvo dirbama“.
Pasak jos, šis projektas bus tęsiamas 25 šalies savivaldybėse: „Mūsų minimi žmonės bus tiksliniai šios programos dalyviai“.
J.Navickė tvirtino, kad Užimtumo tarnyba turi daug priemonių įtraukti žmonėms į darbo rinką, o svarbiausios yra galimybė suteikti bedarbiams kvalifikaciją.
Vis dėlto didžiausias iššūkis kils pačiai institucijai susitvarkyti su bedarbių srautu, teigė mokslininkė.
„Pagrindinė problema gali kilti tarp Užimtumo tarnybos darbuotojų. Jeigu jie tik formaliai suregistruos bedarbius ir dirbs su jais formaliai, jokio didesnio poveikio nepamatysime“, – sakė ekspertė.
„Turėdami Lietuvoje darbo jėgos trūkumą, privalome išnaudoti šitą galimybę“, – pridūrė ji.
