Jau rašėme apie aplinkos ministro įsakymą, kuris įsigaliojęs sužlugdytų ne vieną smulkesnę, bet nebūtinai prastesnę, pastatų šiltinimu užsiimančią bendrovę.
Vietoje šešių daugiabučių renovacijos būdų liktų du – tie patys, kuriuos Aplinkos ministerija ir prie ministerijos besišliejančios institucijos mini kaip „nuo seno Lietuvoje įprastus“.
Belieka pranešti, kad būtent taip ir bus, kaip nuogąstavo smulkieji šiltintojai – buvęs aplinkos ministras Kęstutis Navickas paskutinę savo darbo dieną pasirašė įsakymą dėl daugiabučių namų investicinių planų rengimo tvarkos aprašo pakeitimo Nr D1-1073.
Po ankstesnės 15min publikacijos, kurioje poliuretano plokščių gamintojai išdėstė savo nuogąstavimus, atsiliepė dar vienas gamintojas ir keletas daugiabučių administratorių, kuriems ši šiltinamoji medžiaga patinka.
Praėjus kuriam laikui ir keletui posėdžių su ministerijos atstovais, situacija tarsi pradėjo keistis – ministerija, po smulkiųjų sukelto triukšmo, bent jau bandė sudaryti sąlygas, pagal kurias smulkieji pastatų šiltintojai galės save taip įteisinti, kad turėtų galimybę sėsti į gana didelį renovacijos traukinį. Kasmet Lietuvoje yra apšiltinama per 500 senų daugiabučių.
Klausimų ir atsakymų lavina primena fronto liniją, kur abi pusės turi pakankamai argumentų nesudėti ginklų ir nepasiduoti.
Seimo Aplinkos apsaugos komitetas siūlė ministerijai sudaryti visiems šiltinimo medžiagų gamintojams pereinamąjį laikotarpį sertifikatų atnaujinimui ar įsigijimui.
Panašu, kad ministerija į tai numojo ranka – sausio 1 dieną smulkieji galės palengva uždaryti bendroves arba, kaip tai darė mokytojai, nakvoti ministerijoje. Tik šį kartą Aplinkos.
Kas vyksta?
Jei reikėtų apibūdinti viską keliais sakiniais? Ministerija oficialiai teigia, kad griežtina šiltintojams sąlygas, nes siekia aukštesnės kokybės ir efektyvesnės visuotinės daugiabučių renovacijos.
Griežtėja šiltinimo medžiagų pateikimo taisyklės – jos turi būti kuo aiškiau apibrėžtos kaip vientisa sistema. Sakoma, kad taip bus lengviau visiems. Atsakingos institucijos pabrėžia, kad su kitomis medžiagomis sunku dirbti projektuotojams.
Tai būtų sveikintina, tačiau kol kas pateikiami reikalavimai kertasi su pačios ministerijos nustatytomis galiojančiomis sertifikavimo taisyklėmis ir net jai pačiai pavaldžių institucijų galimybėmis.
Už borto likę smulkieji šiltintojai kovoja naudodamiesi aplaidžiai paliktomis teisinėmis spragomis, kurių renovacijos reglamentavime liko daugybė.
Smulkieji renovacijos dalyviai ir toliau reikalauja bent galimybių – sudaryti sąlygas atitikti naujuosius ministerijos reikalavimus.
Tokią galimybę bandyta sudaryti, tačiau ji kiekvienai bendrovei kainuos beveik 40 tūkstančių eurų. Tiesa, kol kas ši galimybė teisiškai kybo ore ir atsispindi tik viename parašu nepatvirtintame lapelyje.
Jei kuris šiltintojas sugalvotų atlikti procedūras, pinigai būtų mielai paimti, tačiau visai gali būti, kad tai dar nereiškia, jog naujas žaidėjas būtų priimtas į renovacijos smėlio dėžę.
Pagrindiniai smulkiųjų gamintojų argumentai
Poliuretano putų gaminiais pastatus šiltinančios bendrovės „Termoskydas“ ir „Termosnaigė“ tvirtina, kad sertifikuotas jų produktas yra ne mažiau patikimas ar kokybiškas, negu produktas, gaminamas pagal nacionalinį techninį įvertinimą (NTĮ).
Sertifikavimo įstaigos, atliekančios sertifikavimo procedūras tiek pagal įmonės standartą, tiek pagal NTĮ, laikosi tų pačių reikalavimų. Tuo tarpu Nacionalinius techninius įvertinimus gali rengti tik VĮ Statybos produktų sertifikavimo centras (SPSC).
Šioje vietoje mažų mažiausiai keistai atrodo ministerijos požiūris į „Termonsnaigę“, kuri, kitaip nei „Termoskydas“, yra ilgametis sertifikuotas rinkos dalyvis.
Bendrovė po dviejų dešimčių metų išgirdo, kad jų nuolat atnaujinami sertifikatai – savanoriško pobūdžio. Lyg šlapiu skuduru per veidą. Tuomet ko vertas juos išduodantis SPSC?
Be to, ministerijoje socialiniais partneriais vadinamoms Polistireninio putplasčio ir Mineralinės vatos asociacijoms dėl pereinamojo laikotarpio reikiamiems dokumentams parengti derėtis nereikia.
Administratoriai nori pasirinkimo
Po publikacijos į redakciją kreipėsi daugiabučių administratorius „Kupiškio komunalininkas“. Jis tai padarė susipažinęs su nauja tvarka, kurios ankstesniuose renovacijos kvietimuose teikti paraiškas nebuvo.
Spalio 10 dieną vykusio Aplinkos apsaugos komiteto posėdžio metu, Aplinkos ministerijos atstovai pasakė, kad nėra duomenų, ar pagamintos sienų šiltinimo plokštės atitinka tokių produktų saugą ir kokybę, o gal jos yra degios?
„Mes nesame statybų ekspertai, o gal ši plokštė vis tiek dega ir supleškės mūsų administruojami daugiabučiai Kupiškyje, apšiltinus sienas šia plokšte“, – klausia daugiabučių administratoriai.
Pasirodo, viskas yra gerai – plokštės gamintojas administratoriui rodo Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento raštą, pasirašytą paties pavaduotojo, kuriame nurodyta, kad statybos produkto degumo klasė leidžia šią plokštę naudoti ir daugiabučiams gyvenamiesiems namams apšiltinti. Kai kurie pabandė plokštę tiesiog padegti namie - nepavyko.
„Kupiškio komunalininkas“ lenkia vieną paskui kitą pirštus, vardija dokumentus ir klausia: „Tai kas gi čia meluoja? Plokštei sertifikatas yra, aplinkos ministro įsakymu nustatyta sertifikavimo tvarka yra, Valstybinės vartotojų teisių apsaugos tarnyba atliko patikrą gamybos vietoje ir savo išvada patvirtino, plokštė pagaminta iš atskirų CE ženklu paženklintų medžiagų, gaisrininkų patvirtinimas taip pat yra.“
Daugiabučių administratoriai primena, kad už renovaciją, apie kurią yra kalbama, 70 procentų susimoka patys gyventojai. Valstybė ir ES pasidalija 30 procentų naštą pusiau.
Dar vienas gamintojas eliminuojamas?
UAB „Termosnaigė ir Ko“ gamybos vadovas Gintaras Palubinskas priminė, kad pagal Kanados kompanijos „PemTermoBrick“ technologiją gamina termoizoliacines apdailos plokštes nuo 1991 m.
Plokštės yra sertifikuojamos Statybos produkcijos sertifikavimo centre nuo 1997 m. iki šių dienų. SPSC 1996 m. įsteigė Aplinkos ministerija, šiai ministerijai sertifikavimo įstaiga pavaldi iki šiol.
Pabrėžtina, kad SPSC specialistai patys paruošė jų gaminio montavimo schemas dar 1997 metais. Taip apšiltinti namai nepriekaištingai stovi daugiau kaip 20 metų.
„Neseniai paaiškėjo, kad mes eliminuojami iš daugiabučių renovavimo proceso. Kodėl to reikia, jei nebuvo problemos, tvarka buvo, kontrolė užtikrinta“, – klausė G.Palubinskas.
Jis akcentavo, jei dabar būtų elgiamasi pagal ministerijos naujai keliamus reikalavimus, viskas būtų derinama su visomis Europos sertifikavimo įstaigomis, daromi brangūs bandymai. Visa tai užtruktų apie metus, kainuotų daug.
O svarbiausia – tai taptų darniuoju standartu. Kitų Europos šalių analogiškų produktų gamintojai pasakytų „ačiū“ ir galėtų sertifikuotis pagal smulkių Lietuvos gamintojų parengtą ir Europoje suderintą sistemą. Žinoma, gerokai pigiau, nes ledai pralaužti.
Bendrovės atstovai teigia, kad Aplinkos ministerijos žingsniai veda prie vieno – mažųjų statybos produktų gamintojų pašalinimo iš rinkos. Kieno tai interesas?
Valdžios pozicija: tai nėra pripažinta techninė specifikacija
SPSC vadovas Valdemaras Gauronskis savo pateiktuose atsakymuose išdėstė, jog SPSC, sertifikuodama UAB „Termosnaigė“ ir Ko gaminamas termoizoliacines apdailos plokštes atliko savanorišką sertifikavimą pagal užsakovo pasirinktą techninę specifikaciją – įmonės standartą.
„Įmonės standartas, pagal kurį atliktas savanoriškas sertifikavimas, nėra nacionaliniu lygiu pripažįstama techninė specifikacija, tai tik gamintojo sprendimu parengta ir tik įmonės vadovo sprendimu tvirtinama ir taikoma techninė specifikacija. Įmonės standarto turinio neprivalo vertinti jokia valstybės institucijų šioje srityje pripažįstama ir paskirta trečioji nepriklausoma šalis. SPSC išduotas sertifikatas nesuteikia gamintojui teisės ženklinti produkto CE ženklu“, – komentavo centro direktorius.
2015 m. gegužę dėl ETĮ parengimo daugiasluoksnėms fasado šiltinimo plokštėms kreipėsi ir „Fibrolight“ gamintojai. Užsakovui buvo atsakyta motyvuojant techninių ir žmogiškųjų išteklių stoka. UAB „Termoskydas“ buvo pasiūlyta kreiptis į bet kurią kitą ES veikiančią TVĮ.
V.Gauronskis išreiškė nuomonę, kad 2011 m. kovo 9 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas Nr. 305/2011 puikiai pasitarnauja tiek gamintojams, siekiantiems tiekti statybos produktus į ES rinką, tiek sertifikavimo įstaigoms, TVĮ ar bandymų laboratorijoms.
Įstaigos, vykdydamos trečiųjų šalių užduotis turi galimybę konkuruoti, siekdamos pritraukti sertifikavimo, ETĮ ar bandymo užsakovus, gamintojai gali laisvai pasirinkti bet kurią iš jų, tuo pačiu konkuruoti bet kurios ES šalies rinkoje su produktų gamintojais iš bet kurios šalies.
Mindaugas Bajarūnas aplinkos ministro patarėjas, atsakydamas į pateiktus klausimus, pažymėjo, kad 2018 m. liepos 27 d. aplinkos ministro įsakyme Nr. D1-724 „Dėl Kvietimo teikti paraiškas daugiabučiams namams atnaujinti“ reikalavimas taikomas visoms išorinėms termoizoliacinėms sistemoms, neišskiriant skirtingų jų tipų, rūšių ar medžiagiškumo.
Taip pat patikslino, jog šiuo metu daroma viskas, kad kiltų renovacijai naudojamų medžiagų kokybė ir visų priemonių visuma būtų pateikiama kaip vientisa tarpusavyje suderinta sistema.
