„Noriu atkreipti dėmesį, kad šią pertvarką pradėjo buvusi Vyriausybė. Mūsų politinei komandai dar tikrai reikės daugiau laiko įsigilinti į visus jos aspektus. Kita vertus, tai tikrai nėra pirmo svarbumo ar prioritetinė reforma“, – savo paskyroje socialiniame tinkle „Facebook“ pirmadienį rašo R.Masiulis.
Lietuvos paštas buvo numatęs pertvarkyti iš viso 350 stacionarių ir 27 kilnojamus pašto skyrius. Skaičiuota, kad investicijos į pertvarką sieks daugiau nei 1 mln. eurų, o per kelerius metus bus sutaupyta 6,5 mln. eurų sąnaudų.
Tačiau tokia reforma vasario pradžioje suabejojo daugumą Seime turinti „valstiečių“ frakcija, o vasario 9 dieną jog dėl jos stabdymo susitarė frakcijos seniūno pavaduotojas Virginijus Sinkevičius, susisiekimo viceministras Paulius Martinkus ir pašto vadove Lina Minderienė.
Lietuvos paštas teigė, kad įgyvendinus reformą, pašto paslaugos kaimuose nebūtų naikinamos – senyvo amžiaus, atokiau gyvenantys, socialinę atskirtį išgyvenantys žmonės turėtų galimybę gauti visas jiems reikalingas paslaugas namuose.
Lietuvos pašto tinklo direktorė Inga Dundulienė anksčiau teigė, kad pertvarka, kuri turėjo vykti palaipsniui – nuo pavasario iki rudens, suplanuota dėl demografinių ir socialinių iššūkių – regionuose mažėja klientų, dėl to paštininkai juos aptarnaudavo 2-4 valandas per dieną.
Premjeras Saulius Skvernelis vasario pradžioje teigė, jog pokyčiai turi vykti, o paštas turi teikti 21-ojo amžiaus paslaugas.
Portalas 15min.lt skelbė, kad, paštininkai gyventojams paprastai atneša ne tik laiškus ir korespondenciją, tačiau ir nuperka prekių, jei kaime nėra parduotuvės. Pavyzdžiui, Tiltų kaimo Trakų rajone gyventojai piktinosi, kad ne vietiniai paštininkai pasiklysta, nesugeba nuvykti nuo vieno kaimo iki kito.
Šiuo metu Lietuvoje veikia 674 pašto skyriai, iš kurių 465 – kaimo vietovėse.
