Demokratinėje visuomenėje politinius sprendimus lemia žmonių valia. Kur kitur žmonės gali ją išreikšti, jeigu ne pasisakydami referendume? Tai – įprasta praktika daugelyje Europos šalių.
Italai visai neseniai balsavo prieš atominės energetikos plėtrą šalyje ir pasisakė kitais jiems svarbiais klausimais. Slovėnai birželio pradžioje referendume balsavo dėl pensijų reformos ir siūlymo ilginti pensinį amžių. Kiek anksčiau britai referendume išsakė savo nuomonę apie naują rinkimų sistemą, o Maltos gyventojai referendumu sprendė skyrybų įteisinimo klausimą savo šalyje.
Tokių pavyzdžių galima vardinti daugybę. Mano kolegų iš Europos Parlamento frakcijos „Laisvės ir demokratijos Europa“ tai visai nestebina. Visuomenės teisę pačiai spręsti jai svarbius klausimus jie vertina kaip vieną svarbiausių sudėtinių demokratijos dalių.
Tačiau daugeliui mano kolegų politikų Lietuvoje atrodo kitaip. Siūlymus atsiklausti tautos nuomonės skubama išvadinti „populistiniais“ , o jei šis argumentas nesuveikia, metamas išties populistinis „koziris“ – pinigų švaistymas. Suprask: kam reikalinga ta brangiai kainuojanti tautos nuomonė, kuri toli gražu ne visada sutampa su išrinktųjų siekiais.
Neseniai parlamentinėms Lietuvos partijoms pasiūlėme inicijuoti referendumą dėl naujos atominės elektrinės statybos. Politikai šį siūlymą sutiko su santūriu atsargumu, bet be kategoriškų prieštaravimų. Gal tai geras ženklas?
Pasisakydami už saugią, efektyvią, ekonomiškai palankią šalies energetikos ateitį, neįsivaizduodami jos be naujos atominės elektrinės, vis tik manome, kad politikai dėl šio svarbaus valstybei klausimo turėtų ne tik tarp savęs susitarti, bet gauti ir tautos pritarimą, kaip numato šalies Konstitucija, kurioje teigiama, kad svarbiausi Valstybės bei Tautos gyvenimo klausimai sprendžiami referendumu. Naujos atominės elektrinės statyba yra būtent toks klausimas.
Lietuvos valstybės energetinis saugumas ir stabilumas yra pagrindinė šalies ekonomikos bei ūkio egzistencijos sąlyga. Jo užtikrinimo privalome siekti visomis išgalėmis, tačiau Lietuva neturi tapti erdve rizikingiems, neužtikrinto saugumo projektams, o jų kaina negali virsti nepakeliama našta šalies visuomenei.
Mūsų atominės elektrinės siekis turi būti paremtas trimis kertiniais akmenimis: pirma – atominė padidina Lietuvos ir Baltijos šalių apsirūpinimo energija saugumą. Antra – ji padidina Lietuvos energetikos sistemos patikimumą. Trečia – užtikrina stabilesnes ir priimtinesnes elektros kainas vartotojams.
 |
Svarbūs energetikos projektai bus vykdomi ne vienerius metus ir ne vieną kadenciją. Politinių partijų apsisprendimas dėl šalies energetikos reikalų, aiškių jos krypčių šiandienėje situacijoje yra ne mažiau svarbus dalykas kaip Lietuvos prisijungimas prie NATO ar jos stojimas į Europos Sąjungą. Tuo metu buvo aiškus ir partijų sutarimas šiais klausimais, ir visuomenės pritarimas. Manau, kad panašus sutarimas tarp partijų dėl šalies energetikos ateities yra būtinas ir šiandien.
Taip būtų įgyvendinta ir svarbi Konstitucijos nuostata, kad svarbūs Valstybei ir Tautai klausimai yra sprendžiami referendume. Sprendimu Seimui inicijuoti referendumą dėl naujos atominės elektrinės statybos politikai sugrąžintų visuomenės teisę į tikrą, tiesioginę demokratiją. Esu įsitikinęs, kad referendumas, kaip demokratijos išraiška, labiausiai yra nepriimtinas tiems, kas visuomenę laiko tamsuolių kompanija, nesugebančia nei spręsti, nei mąstyti.
 |
