Tik 2014 metais per pastarąjį penkmetį alaus rinka augo. O tai, kaip sakė „Švyturys–Utenos alus“ ir „Carlsberg Baltic“ vadovas Rolandas Viršilas, yra labai prasta žinia rinkai.
Tendencija yra labai labai bloga. Pernai susitraukė apie 9,2 proc. Panašiu žingsniu traukiasi ir Estijoje, o Latvijoje liko panašiai, – sakė R.Viršilas.
„Tendencija yra labai labai bloga. Pernai susitraukė apie 9,2 proc. Panašiu žingsniu traukiasi ir Estijoje, o Latvijoje liko panašiai. Per penkerius metus susitraukė alaus rinka maždaug ketvirtadaliu. Viena priežasčių yra emigracija. Jokie pajamų ar pelno mokesčiai negali atsverti PVM ir akcizo. Jeigu valdžiai nepavyks stabilizuoti šitų skaičių, laukia liūdna perspektyva. Tai nepadeda didinti darbo vietų. Mes turime efektyvinti, mažinti darbuotojų“, – dėstė R.Viršilas.
Sausį, kai įsigaliojo alkoholio reklamos draudimas ir apribotas prekybos laikas bei amžius, aludariai ir toliau fiksuoja naujus antirekordus. Palyginti su praėjusių metų sausiu, rinka krito dar 7,2 proc., o VMI duomenimis, alaus rinka smuko 20 proc.
„Švyturys-Utenos alus“ tai vadina blogiausiu savo mėnesiu per 20 metų.
Tačiau „Švyturys-Utenos alus“ vis tik augino pajamas, daugiausia dėl užsienio rinkos. Be to, nealkoholinio alaus pardavimai pernai augo 54 proc.
Pernai bendrovės pardavimo pajamos pasiekė 153 mln. eurų ir buvo 8 proc. didesnės nei ankstesniais metais. Tiesa, alkoholinių gėrimų Lietuvoje parduota mažiau, o įmonės rezultatus viršun traukė vis populiarėjantis nealkoholinis bei kraft alūs, išaugę vandens pardavimai ir padidintas eksportas – aludaris eksportuoja jau penktadalį savo produkcijos.
Išvežamų gėrimų srautas pernai išaugo 14 proc. iki 32 mln. litrų. Didžiausios eksporto rinkos pernai buvo Jungtinė Karalystė, Airija, Rusija, Gana, Baltarusija. Šiuo metu bendrovė taip pat plečiasi Liuksemburge, Naujoje Zelandijoje, Tanzanijoje, Libane. Beje, užsienyje didesnio populiarumo sulaukia ne lietuviškas alus, o sidras – vien Ganoje jo parduodama daugiau nei Lietuvoje.
Vietoje alaus renkasi degtinę
Pernai Lietuvoje smarkiai pakėlus akcizus, susitraukė jų surinkimas. VMI duomenimis, alaus rinka nukrito beveik 3 proc., sidras – 18 proc., vynas – 8 proc.
Vartotojai pereidinėja prie stipraus alkoholio. Didesnė blogybė yra apgirsti nuo degtinės nei nuo silpno alaus, – dėstė R.Viršilas.
„O stiprus alkoholis nukrito tik trimis procentais. (…) Vartotojai pereidinėja prie stipraus alkoholio. Didesnė blogybė yra apgirsti nuo degtinės nei nuo silpno alaus. Lietuvos vyriausybei su tokia akcizų politika pavyksta žmones pripratinti prie stipraus alkoholio“, – kalbėjo R.Viršilas.
Skaičiai rodo, kad lietuviai važiuoja apsipirkti į kaimynines valstybes. Kai Lietuvoje, pagal VMI, alaus rinka krito 12,8 proc., Latvija pernai surinko 14,9 proc. akcizų daugiau nei 2016 metais.
„Kita didelė problema yra Lenkija, kurioje yra akcizai daug daug mažesni. Jeigu jie anksčiau važiuodavo „Kaufmann“ pirkti buitinės chemijos, tai dabar jų bagažinėse galima rasti ir mūsų produktų“, – aiškino R.Viršilas.
Pardavė daugiau nealkoholinų gėrimų
R.Viršilas atskleidė, kad pernai padidėjo įvairių nealkoholinių gėrimų pardavimai.
Pavyzdžiui, nealkoholinio alaus pardavimai išaugo 54 proc.
Gaiviųjų gėrimų pardavimai praėjusiais metais padidėjo 27 proc.
Išaugo ir tam tikro kraftinio bei importinio alaus populiarumas.
