Lapkričio mėnesį Klaipėdos uoste perkrauta apie 2,84 mln. tonų krovinių, tai apie 14 proc. mažiau nei pernai tą patį mėnesį, tačiau visų metų rezultatai išlieka itin pozityvūs. Per 11 šių metų mėnesių perkrauta 35,14 mln. Tonų krovinių, tai 5 proc. arba 1,7 mln. tonų daugiau nei pernai sausio-lapkričio mėnesiais. Planuojama, kad šiemet iš viso bus perkrauta apie 38 mln. tonų krovinių.
Neturime jokių abejonių, nežinau, kas turėtų čia įvykti, atominis karas turbūt, kad nepasiektume gerų rezultatų, – sakė A.Vaitkus.
„Neturime jokių abejonių, nežinau, kas turėtų čia įvykti, atominis karas turbūt, kad nepasiektume gerų rezultatų. Jei išsilaikys gruodžio mėnesio krovos vidurkis, rekordinė krova tikrai bus“, – patikino uosto vadovas Arvydas Vaitkus.
Jis neslėpė, jog lapkričio mėnesio rezultatai prastesni nei būdavo įprasta. Viena priežasčių – nepalankios oro sąlygos, esant dideliam vėjui ir lietui sudėtinga krauti grūdus bei trąšas.
Skystų krovinių daugėjo labiausiai
Skystų krovinių lapkritį perpilta 744,8 tūkst. tonų, tai kone 13 proc. mažiau nei pernai paskutinį rudens mėnesį. Tačiau metų tendencijos itin džiugios – skystų krovinių krova šiemet augo labiausiai, kone trečdaliu iki 9,1 mln. t. Pernai perkrauta 7 mln. t.
Naftą kraunančios bendrovės šiemet dirbo itin sėkmingai, „Klaipėdos nafta“ perkrovė 29 proc. daugiau naftos produktų, o „Krovinių terminalas“ net 49 proc. daugiau.
„Lapkričio mėnesį buvo didelis kritimas, vyko rimti pokyčiai naftos kainų, tai paveikė ir Klaipėdos uostą, ir „PKN Orlen“ veiklą. Šie metai bet kuriuo atveju bus geri, grįžta tos apimtys, kurios buvo prieš 4-5 metus. Šioje vietoje matome pozityvą“, – optimizmo neslėpė A.Vaitkus.
Jis džiaugėsi, jog pagaliau rastas bendras sutarimas su bendrove „Klaipėdos nafta“ dėl itin senų, kone 50 metų senumo krantinių tvarkymo. Jos jau ne itin tinkamos priiminėti didelius laivus. „Klaipėdos nafta“ turi ambicingų planų plėtojant savo krovininę bazę, estakadų plėtrą, įžvelgia didelį krovinių potencialą. Pagaliau į uostą grįžo baltarusiški kroviniai.
Birių krovinių lapkritį perkrauta taip pat mažiau – 1,1 mln. tonų, tai kone penktadaliu mažiau nei pernai lapkritį, tačiau per 11 šių metų mėnesių lyginant su pernai tuo pačiu laikotarpiu birių krovinių padaugėjo 8 proc. iki 2,7 mln., ypač augo žemės ūkio produktų krova.
„Gerai pamenu 2009 metų grūdų derlių Lietuvoje, jis svyravo apie 3,5-3,8 mln. tonų, šiais metais yra beveik 6 mln. tonų. Tai tikrai mus įkvepia, džiugina, tikimės, kad tos augimo tendencijos išsilaikys“, – situaciją komentavo A.Vaitkus.
Ro-Ro krovinių, tarp kurių yra krovininiai automobiliai, vilkikai su puspriekabėmis ir priekabomis, lengvieji automobiliai ir kitos transporto priemones ant ratų, metų pabaigoje ima gausėti. Pasak A.Vaitkaus, metų pradžioje ir viduryje lyginant su praėjusiais metais svyravimas linko labiau į neigiamą pusę, tačiau metų pabaigoje matomas apie poros procentų prieaugis. Be to, ro-ro krovinių itin pagausėja naujametiniu periodu.
Šie metai liūdnoki konteinerių krova užsiimančioms bendrovėms. Pastebimas apie 16,5 proc.smukimas. Kritimas užfiksuotas visame Baltijos jūros regione, tačiau A.Vaitkus tikino po pokalbio su bendrove „Klaipėdos smeltė“ sulaukęs patikinimų, kad kitąmet situacija ženkliai pasikeis.
