Kasybos bendrovės teigimu, jos pajamos išaugo 40 proc., palyginti su ankstesniais metais, iki beveik 12 mlrd. JAV dolerių (11 mlrd. eurų) dėl išaugusių aliuminio kainų, o pelnas siekė 3,23 mlrd. JAV dolerių ir buvo daugiau nei trigubai didesnis nei 2020-aisiais.
Bendrovė pažymėjo „šiuo metu negalinti tiksliai įvertinti „sankcijų ir geopolitinės įtampos“ padarinių.
Dėl sankcijų „Rusal“ „gali susidurti su sunkumais įrangos tiekimo grandinėse“.
Be to, Rusijos vyriausybės paskelbti planai pakeisti metalų kainų reguliavimo metodiką šalies viduje „gali turėti neigiamos įtakos bendrovės pelningumui“.
Tarp kitų neigiamų veiksnių nurodyta aukštų palūkanų lemiama „tikėtina būtinybė“ pakeisti kreditus užsienio valiutomis rubliais nominuota skola.
Bendrovė teigė, kad nukentėjo ir nuo Australijos draudimas eksportuoti į Rusiją aliuminio oksidą – svarbią aliuminio metalo lydymo proceso medžiagą.
„Rusal“ beveik 20 proc. aliuminio oksido gaudavo iš Australijos.
Praėjusiais metais „Rusal“ pagamino 5,6 proc. pasaulinės aliuminio produkcijos, nurodė bendrovė.
Pačiai bendrovei nėra taikomos Vakarų sankcijos, visgi jos įkūrėjo Olego Deripaskos turtas buvo įšaldytas Jungtinėje Karalystėje ir jam uždrausta atvykti į šalį.
Oligarchui taip pat taikomos JAV sankcijos.
Savo „Telegram“ kanale O.Deripaska paskelbė keletą atvirų pareiškimų, kritikuodamas Rusijos karinius veiksmus Ukrainoje ir paragindamas nutraukti „valstybinį kapitalizmą“.
