„Remiantis Rusijos Federacijos Konstitucija pripažinti neįmanomu įvykdyti Europos Žmogaus Teisių Teismo 2014 metų liepos 31 dienos sprendimą byloje „Naftos kompanija „Jukos“ prieš Rusiją“ (dėl 1,886 mlrd. eurų kompensacijos buvusiems akcininkams išmokėjimo“, – Konstitucinio Teismo nutartį skaitė jo pirmininkas Valerijus Zorkinas.
„Pagal Rusijos Federacijos Konstituciją ir ją atitinkančias Konstitucinio Teismo teisines pozicijas, Europos Žmogaus Teisių Teismo sprendimas negali būti vykdomas dėl skirtų individualaus ir bendro pobūdžio priemonių bei priteistos kompensacijos, jei Konvencijos (žmogaus teisių – red.) išaiškinimas, kuriuo remiasi tokia nutartis, pažeidžia Rusijos Konstitucijos nuostatas dėl žmogaus ir piliečio teisių bei laisvių, taip pat (Rusijos Federacijos – red.) konstitucinę santvarką“, – skaitydamas nutartį sakė V.Zorkinas.
Be to, Konstitucinis Teismas pripažino pagrįstu mokesčių ir baudų už jų nemokėjimą ieškojimą iš „Jukos“, kuris nutartyje įvardintas kaip „piktybinis mokesčių nemokėtojas, veiklą nutraukęs palikdamas dideles skolas“.
„Ši nutartis galutinė ir neskundžiama, įsigalioja iškart po jos paskelbimo, galioja netiesiogiai ir nereikalauja kitų institucijų bei atsakingų asmenų patvirtinimo“, – skelbia Rusijos Konstitucinio Teismo nutartis.
Aršus Kremliaus kritikas M.Chodorkovskis ir jo verslo partneris Platonas Lebedevas buvo areštuoti 2003 metais.
Aršus Kremliaus kritikas M.Chodorkovskis ir jo verslo partneris Platonas Lebedevas buvo areštuoti 2003 metais bei nuteisti kalėti dviejose itin prieštaringai vertinamose bylose dėl sukčiavimo, vengimo mokėti mokesčius ir pinigų plovimo. 2013 metų pabaigoje Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas, siekdamas pagerinti jo šalies tarptautinį įvaizdį, suteikė malonę daugiau nei dešimtmetį kalėjime išbuvusiam M.Chodorkovskiui, kuris nedelsiant išvyko iš Rusijos. Po mėnesio Rusijos Aukščiausiasis Teismas nurodė nedelsiant paleisti P.Lebedevą.
Europos Žmogaus Teisių Teismas 2014-ųjų liepą paskelbė, kad M.Chodorkovskio ir jo verslo partnerio P.Lebedevo teismas Rusijoje buvo nesąžiningas.
2006-ųjų vasarą Maskvos arbitražui pakako 14 minučių, kad priimtų sprendimą skelbti „Jukos“ bankrotą dėl valstybės pateiktų įspūdingo dydžio mokestinių pretenzijų. Po metų „Jukos“ turtas atiteko valstybės koncernui „Rosneft“, kuris iš aštuntos pagal dydį Rusijos naftos pramonės grupės tapo didžiausia šalyje.
Bylinėjimąsi su Rusija buvę „Jukos“ akcininkai pradėjo 2005-aisiais.
2006 metų rugsėjį Tarptautinis arbitražas Nyderlanduose nurodė „Rosneft“ išmokėti bendrovei „Yukos Capital“ 13 mlrd. rublių už „Jukos“ įmonėms suteiktas paskolas. „Rosneft“ šią nutartį apskundė Maskvos arbitraže, kuris ją paskelbė Rusijoje negaliojančia.
2009-ųjų pavasarį Amsterdamo apeliacinis teismas nutarė, jog šis Maskvos arbitražo sprendimas negali būti pripažintas, nes „nebuvo nepriklausomas ir bešalis“. Vėliau „Rosneft“ pareiškė, jog paklūsta Nyderlandų teismo nutarčiai, ir 2010-aisiais sumokėjo „Yukos Capital“ beveik 13 mlrd. rublių.
Tarptautinis arbitražo teismas Hagoje taip pat 2014-ųjų liepą nurodė Rusijai sumokėti 50 mlrd. JAV dolerių kompensaciją buvusiems „Jukos“ akcininkams dėl jų bendrovės ekspropriacijos. Pernai balandį Hagos apygardos teismas šią nutartį panaikino, patenkindamas atitinkamo turinio Rusijos prašymą.
