Populiariausios kryptys buvo Maskva (10,4 proc. viso keleivių srauto), Londonas (8,6 proc.), Oslas (4,4 proc.), Helsinkis (4,3 proc.), Berlynas (3,7 proc.), Talinas (3,6 proc.), Frankfurtas (3,2 proc.), Kijevas (3,1 proc.), Vilnius (2,9 proc.).
Lėktuvai į Rygos oro uostą šiemet sausį-kovą leidosi bei iš jo kilo 16,28 tūkst. kartų – 10,2 proc. mažiau nei prieš metus. Krovinių perkrauta 14,2 proc. mažiau – 5621 tona.
Keleivių srautas praėjusį mėnesį, palyginti su pernai kovu, sunyko 55,7 proc. iki 235,7 tūkst., krovinių – 33 proc. iki 1526 tonų, o skrydžių sumažėjo 40,3 proc. iki 3,79 tūkstančio.
Latvijos vyriausybei dėl koronaviruso pandemijos nuo kovo 17-osios uždraudus tarptautinį keleivių pervežimą, Rygos oro uostas aptarnauja tik repatriacijos (grąžinimo) reisus ir išskirtinai krovinių gabenimo skrydžius.
2019-aisiais didžiausias Baltijos šalyse oro uostas fiksavo naują visų laikų keleivių srauto rekordą – 7,798 mln. žmonių, 10,5 proc. daugiau nei užpernai.
