2020 metų gruodžio 11 d. susisiekimo ministru tapęs Marius Skuodis nieko nelaukęs pasiraitojo rankoves ir, regis, išsitraukė savo pirmtako, buvusio susisiekimo ministro Jaroslavo Narkevičiaus, paskirtų valstybinių įmonių vadovų sąrašą.
Jau pirmąją darbo savaitę M.Skuodis iš pareigų atšaukė J.Narkevičiaus prieš pat paliekant ministeriją paskirtą septynių asmenų „Lietuvos geležinkeliai“ valdybą.
Po mėnesio atleido valstybės įmonės „Oro navigacija“ generalinį direktorių Marių Beliūną, kurį J.Narkevičius buvo paskyręs vos prieš keturis mėnesius. M.Skuodis motyvavo, kad vadovas atleidžiamas įmonės valdybai išreiškus juo nepasitikėjimą.
O vasario 1 d. apie atsistatydinimą pranešė Lietuvos oro uostų valdybos pirmininkas Arijandas Šliupas.
Simboliška, bet su praėjusių metų pradžioje viešajame sektoriuje vadovus versti pradėjusiu susisiekimo ministru Mariumi Skuodžiu iš dalies susijęs ir bene ryškiausias vadovo pasitraukimas pernai – „Lietuvos geležinkelių“ generalinio direktoriaus Manto Bartuškos.
„Lietuvos geležinkelių“ valdyba pernai gruodžio viduryje nutarė, kad sausio 3 dieną M.Bartuška iš užimamų pareigų turi pasitraukti siekiant deeskaluoti situaciją po to, kai paaiškėjo, jog gruodžio 8 d., įsigaliojus JAV sankcijoms „Belaruskalij“, šios baltarusių įmonės trąšų tranzitas per Lietuvą toliau vyksta. „Lietuvos geležinkelių“ atstovai tvirtino, kad formalaus pagrindo nutraukti sutartį nėra, tam reikia valdžios sprendimų, o susisiekimo ir užsienio reikalų ministrai gynėsi neturėję visos informacijos.
Dėl šio skandalo buvo sudrebėjusi ir paties M.Skuodžio bei užsienio reikalų ministro Gabrieliaus Landsbergio kėdės – abu ministrai buvo įteikę atsistatydinimo pareiškimus, tačiau premjerė Ingrida Šimonytė jiems nurodė tęsti darbus.
Prognozuoja, kad VVĮ vadovo kėdės patrauklumas sumažės
Personalo paieškos įmonės „Alliance for Recruitment“ vadovas Andrius Francas „Lietuvos geležinkelių“ vadovo pakeitimą vadino politiniu sprendimu, dėl kurio valstybės valdomos įmonės (VVĮ) vadovo kėdės patrauklumas tarp aukščiausio lygio vadovų Lietuvoje gali dar labiau sumažėti.
„Visų rimtų valstybės valdomų įmonių vadovų, kurie neša naudą Lietuvai, atlyginimas atsilieka nuo atlygio privačiame versle, o jų darbo vertinimas yra ne tik finansinis, bet ir politinis“, – 15min sakė A.Francas.
„Jau dabar daug besiveržiančių nėra. O po M.Bartuškos atleidimo kad ten kas eitų, turėtų būti labai pasišventęs daryti pokytį. Tai neparodo, kad valstybei svarbu rezultato užtikrinimas, nes tas žmogus per 5 metus labai daug svarbių dalykų įmonėje padarė. Bet sugebama viską nurašyti ant kažkokio popieriuko atnešimo ar neatnešimo, iškomunikavimo ar neiškomunikavimo. Ne jis tą visą košę užvirė, pradėkime nuo to“, – kritikos negailėjo A.Francas.
Ekspertai pastebi, kad pasikeitus politinei valdžiai, pirmus metus valstybinėse įmonėse vadovų pokyčių visuomet matoma daugiau, tad ne išimtis ir praėjusieji metai.
Personalo atrankos „Indigroup“ vadovas Karolis Blaževičius 15min tvirtino, kad nors keisti tikslų nepasiekiančius vadovus nėra blogai, nauja valdžia turėtų suteikti bandomąjį laikotarpį, o atleidinėti reikėtų remiantis ne politiniais motyvais, bet kalbant apie konkrečius įmonės rodiklius ir tikslus. Pasak jo, būtent to dažnai ir pasigendama.
Visgi paminėtų valstybinių įmonių vadovų pasitraukimas – tik nedidelė dalis permainų, vykusių 2021 metais. Pernai iš pareigų pasitraukė ir daugiau žinomų, ilgamečių vadovų – tiek viešame, tiek privačiame sektoriuje. 15min apžvelgė ryškiausius pokyčius ir jų priežastis.
Nauja era Lietuvos bankuose
A.Francas, apžvelgdamas vadovų pokyčius 2021 metais, 15min teigė, kad kiekvienas atvejis buvo individualus – nors vieniems vadovams teko trauktis dėl politinių priežasčių, kitus taip pasielgti skatino karjeros galimybės ar asmeninės priežastys.
Vienas ryškesnių pokyčių – po dviejų kadencijų Lietuvos banką palikęs Vitas Vasiliauskas, valdybos pirmininku čia dirbęs dešimtmetį. Šiuo metu premjerės patarėju dirbantis V.Vasiliauskas nuo 2023 m. sausio pradės dirbti Tarptautinio valiutos fondo (TVF) valdyboje, kur atstovaus Šiaurės ir Baltijos šalių regionui.
Lietuvos banko vairą perėmė ilgametis banko darbuotojas Gediminas Šimkus.
Beje, pernai keitėsi ne tik centrinio banko, bet ir dviejų didžiausių Lietuvoje veikiančių komercinių bankų vadovai.
Balandį pareigas paliko 11 metų vadovavęs SEB banko Lietuvoje prezidentas ir valdybos pirmininkas Raimondas Kvedaras, o liepą jį pakeitė iki tol valdybos narės pareigas ėjusi Sonata Gutauskaitė-Bubnelienė.
