Apie būsimus pokyčius apmokestinant taršius automobilius su S.Gentvilu ir K.Mažeika kalbėjomės kassavaitinėje laidoje „Versus“.
Praėjusią savaitę socialiniuose tinkluose automobilių pardavimų versle besisukantis Laurynas Boguševičius paskelbė iš Aplinkos ministerijos nutekintus duomenis apie ketinimus didinti taršių automobilių registracijos mokestį, ypač taršioms transporto priemonėms – netgi kelis kartus.
Ministras nuo tokių ketinimų neatsiriboja, bet sako, kad dokumentas – išimtas iš konteksto.
„Taip, tai iš dalies teisinga (informacija – 15min), bet kai paimamas kraštutinis kontekstas, tai atrodo labai baisiai“, – laidoje sakė S.Gentvilas.
Pasak jo, šiuo metu Aplinkos ir Susisiekimo ministerijos bei „Regitra“ svarsto kelias alternatyvas, kaip dabar keisti taršių automobilių apmokestinimą.
Pirmu variantu galvojama palikti tik dabartinį mokestį, jį padidinant. Antru – įvesti kasmetinį mokestį už turimą taršų automobilį. Trečiu – Lietuvoje turėti abu šiuos mokesčius.
Aplinkos ministras sakė, kad Vyriausybė brėžia tikslą iki 2027 metų elektrifikuoti visą viešąjį transportą didžiuosiuose miestuose, o vienas to finansavimo šaltinių būtų didesnis taršių automobilių apmokestinimas.
„Siekiame, kad tai būtų naudotojo mokestis, kad jis būtų realiai motyvuojantis rinktis mažataršius automobilius, – kalbėjo S.Gentvilas. – Nereikia gąsdintis, galima ir už 2 tūkst. eurų nusipirkti automobilį, kuris nebus apmokestintas taršos mokesčiu, bet jei nori galingo, taršesnio automobilio, tai nėra būtinybės prekė.
Pasak jo, Vyriausybė Seimui projektą su apmokestinimo keitimu ketina pateikti rudenį, o pakeitimai įsigalioti galėtų 2022 metų viduryje – praėjus dviem metams nuo tada, kai galioja dabartinis registracijos mokestis.
„Man atrodo būtų racionalu, kad kitų metų liepos 1 diena būtų ta data“, – sakė aplinkos ministras.
Ragina neskubėti
Buvęs aplinkos ministras K.Mažeika sakė, kad svarstymuose keisti apmokestinimą logikos nėra, tačiau jis ragino kolegą neskubėti.
Kuo kaltas žmogus, gyvenantis rajone, kuriam automobilis reikalingas nuvažiuoti 20, 30 ar 40 kilometrų į darbą?
Pasak jo, nuo automobilių registracijos mokesčio įsigaliojimo nepraėjo nė metai, todėl daryti išvadas apie jo veikimą arba ne dar anksti.
Be to, anot politiko, „Regitros“ duomenys jau dabar rodo, jog žmonių, įsigijančių automobilius, kurių registracija nėra apmokestinama, dalis auga.
„Ar tai blogas rezultatas?“ – klausė K.Mažeika.
Jis ragino nepriiminėti sprendimų „pusiaukelėje“, ypač per koronaviruso pandemiją, kai dalies žmonių pajamos dėl netekto darbo ar kitų priežasčių sumažėjo.
Eksministras taip pat apgailestavo, kad valdžia ketina didesnį dėmesį skirti būtent didmiesčių viešajam transportui.
„Tai kuo kaltas žmogus, gyvenantis rajone, kuriam automobilis reikalingas nuvažiuoti 20, 30 ar 40 kilometrų į darbą? Manau, kad tai nesąžininga“, – tvirtino Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos atstovas.
Jis pabrėžė, kad ankstesnės valdžios įvestas taršių automobilių registracijos mokestis turi padėti sumažinti iš Vakarų Europos atvežamų mašinų dideliais darbinio tūrio varikliais skaičių, o vėliau ketinta pereiti prie taršių automobilių ribojimo didžiuosiuose miestuose, kur jų tarša kelia didžiausią pavojų žmonių sveikatai.
Kas nukentės labiausiai?
S.Gentvilas kol kas neatskleidžia nei būsimų automobilių taršos apmokestinimo tarifų, nei to, kiek šia priemone tikimasi surinkti papildomų pinigų į valstybės biudžetą.
Čia nėra populiari tema politiškai užsiimti. Be to, niekas šito dalyko daryti nenori. Tiesiog tai reikalingas pokytis.
Jis akcentuoja, kad galutinis viso to tikslas yra kitas – mažinti žmonių priklausomybę nuo nuosavų automobilių.
„Tą reikia keisti ir siūlyti alternatyvą. Čia nėra populiari tema politiškai užsiimti. Be to, niekas šito dalyko daryti nenori. Tiesiog tai reikalingas pokytis“, – tvirtino aplinkos ministras.
K.Mažeika nuogąstavo, kad turtingesni automobilių savininkai bet kokiu atveju didesnio apmokestinimo pernelyg nepajus, o labiausiai pinigines teks purtyti turintiems mažiau pinigų.
„Jeigu mes kalbame apie kasmetinį taršos mokestį, kuris žmogui gali kainuoti vieną mėnesinį atlyginimą, kad jis galėtų nuvažiuoti į darbą, tai yra visiška nesąmonė“, – sakė politikas.
S.Gentvilas neigė esant tokius užmojus.
„Labai lengva apipinti mitais projektą, kurio nėra. Mes jį dar tik pradėjome ruošti. Tie gąsdinimai, kad žmogus vieno mėnesio algą mokės. (...) Nėra tikslo iš žmonių atimti automobilį ar nulupti skūrą“, – kalbėjo Aplinkos ministerijos vadovas.
„Pirkite mažataršius automobilius, jie yra prieinami, galima ir vos už kelis tūkstančius nusipirkti. Tikrai nesibaiminkite šito mokesčio. Šitas mokestis bus tiems, kurie važinėja 3 litrų dyzeliniais varikliais“, – pridūrė jis.
Išsamesnį politikų ginčą galite pamatyti laidoje „Versus“, kur taip pat aptarėme praėjusią savaitę priimtą S.Gentvilo sprendimą atleisti Aplinkos apsaugos departamento vadovę Olgą Vebrienę. Laidos įrašą galite pamatyti žemiau.
