„Aš manau, jog („Lietuvos geležinkelių“ – BNS) laukia normalios, vakarietiškos, skaidriais principais valdomos, pelningos ir duodančios didžiulę pridėtinę vertę valstybei įmonės ateitis“, – pirmadienį po susitikimo su R.Masiuliu ir geležinkelių vadovu Mantu Bartuška žurnalistams sakė S.Skvernelis.
Premjeras tiksliai neįvardino, kada „Lietuvos geležinkeliai“ gali pasiekti „vakarietiškus“ standartus.
„Aš manau, kad pirmieji žingsniai yra padaryti, kai kalbame apie įmonės valdymą. Orientuojamės į visišką politinį nepriklausomumą nuo suformuotos valdybos. Pagrindinis šios įmonės tikslas yra efektyvumas ir uždirbama pelnas. Dar reikia žiūrėti, kad būtų ieškoma naujų rinkų ir klientų“, – teigė S.Skvernelis.
Premjeras teigė, kad praėjusi Vyriausybė tikriausiai neturėjo noro modernizuoti „Lietuvos geležinkelių“ veiklą.
„(Praėjusi Vyriausybė – BNS), matyt, nenorėjo. Atsakymas labai paprastas. Turbūt nebuvo noro arba buvo kitoks mąstymas ir matymas. Aš manau, kad mes neturime pasirinkimo, kai kalbame apie visas valstybės valdomas įmones“, – kalbėjo S.Skvernelis.
R.Masiulis žurnalistams sakė, kad „vakarietiškus“ skaidrumo ir efektyvumo standartus „Lietuvos geležinkeliai“ turėtų pasiekti per šią Vyriausybės kadenciją.
„Dabar po truputį renkama nauja administracija, nauji vadovai su vakarietiška patirtimi ir norima iš tokios posovietinės įmonės padaryti modernią, europietišką įmonę. Manau, kad per pirmus metus matysis jau kažkokie rezultatai, bet per kadenciją matysime veikiančią gerą bendrovę“, – teigė susisiekimo ministras.
Daug diskusijų sukėlusi „Lietuvos geležinkelių“ parama nebus atnaujinta kol Vyriausybė neparengs paramos skyrimo gairių, pagal kurias valstybės valdomos bendrovės galės teikti paramą įvairioms organizacijoms.
Jo nuomone, dabar pagrindinė užduotis yra efektyvinti „Lietuvos geležinkelių“ veiklą ir gerinti jos valdymą.
„Mes matėme, kad įmonė buvo prastai valdoma, daugybė skandalų. Viešųjų pirkimų tarnyba turėjo daug nuogastavimų dėl neskaidriai vykdomų pirkimų ir vidinių sandorių, todėl geležinkeliuose buvo daromos permainos pirmoje eilėje ir viską reikėjo keisti kuo greičiau“, – sakė R.Masiulis.
Jis pridūrė, kad daug diskusijų sukėlusi „Lietuvos geležinkelių“ parama nebus atnaujinta kol Vyriausybė neparengs paramos skyrimo gairių, pagal kurias valstybės valdomos bendrovės galės teikti paramą įvairioms organizacijoms.
„Lietuvos geležinkelių“ vadovas Mantas Bartuška žurnalistams kalbėjo, kad šiuo metu vykdomos pertvarkos bendrovei gali padidinti veiklos kaštus, todėl tikroji reformų nauda atsispindės vėliau.
„Norime, kad būtų pasiektas tiek efektyvumas, tiek skaidrumas. Taip pat norima, kad būtų užtikrinti krovinių srautai per Lietuvą ir įgyvendinti strateginiai projektai, pavyzdžiui, „Rail Baltica“. Šie metai bus pereinamieji, nes numatome vykdyti reformas ir didinti efektyvumą, o tai reiškia didesnius kaštus. Sprendimai, kuriuos priimame dabar, efektą duos ateinančiais metais“, – pirmadienį kalbėjo M.Bartuška.
„Lietuvos geležinkeliai“ praėjusiais metais, preliminariais duomenimis, patyrė 1,8 mln. eurų grynųjų nuostolių, kai 2015 metais įmonė buvo uždirbusi 2,776 mln. eurų grynojo pelno. Bendrovės pajamos per metus sumažėjo 5,1 proc. iki 414,9 mln. eurų.
Naujuoju susisiekimo ministru pradėjus dirbti R.Masiuliui iš „Lietuvos geležinkelių“ vadovo posto pasitraukė ilgametis įmonės vadovas Stasys Dailydka. Gruodžio viduryje bendrovės vadovu paskirtas M.Bartuška, iki tol vadovavęs bendrovei „Klaipėdos nafta“. Po to iš pareigų atleisti trys „Lietuvos geležinkelių“ generalinio direktoriaus pavaduotojai, pakeistos bendrovės ir jos valdomų antrinių įmonių valdybos, įgyvendinti kiti bendrovės valdymo pokyčiai.
