Įmonės istorija skaičiuojama nuo 1993-ųjų – tais metais Saulius ir Loreta Valaičiai pradėjo gaminti baldus kartu su šeima, vėliau ėmė samdyti darbuotojus, o 2005 atsirado ir „Lauksvos“ prekinis ženklas. Matematikos mokytoja dirbusią L.Valaitienę visada traukė gamyba, baldų dizainas. O S.Valaitis anksčiau dirbo samdomu darbuotoju baldų gamybos įmonėje.
Kaip pasakoja įmonės įkūrėjas, tai – šeimos verslas. Dukra įsitraukusi į pardavimus ir rinkodarą, sūnus atsakingas už logistiką.
„Turime keturis vaikus ir visus bandysime pritraukti į įmonę“, – 15min pasakoja S.Valaitis.
Baldai – ir Jamie Oliverio restoranuose
Pirmieji „Lauksvos“ klientai buvo buitiniai vartotojai, o nuo 2005 metų įmonė dirba su maitinimo ir svetingumo sektoriuose veikiančiais verslais.
„Dabar daugiau nei 50 proc. įmonės produkcijos vežame į užsienį – daugiau nei 20 pasaulio šalių. Kartais net nežinome, kur produkcija išvažiuoja. Tarkime, dirbame su vienais didžiausių Italijos baldų dizainerių, jie atsiunčia mums brėžinius, mes pagaminame baldus ir po to vežame į Italiją. O kur jie po to važiuoja... Kiek žinome, būna ir Jungtinės Amerikos Valstijos, ir Afrika, bet jie apie tai nekalba“, – teigia „Lauksva“ rinkodaros vadybininkas Audrius Bernotas.
Pasak jo, teko pamatyti, kad įmonės gamintų baldų yra ir „The New York Times“ redakcijoje JAV, kituose žymiuose pasaulio pastatuose.
„Mūsų produktai yra atsidūrę ir Jamie Oliverio „Diner“ tinklo restoranuose Olandijoje, Prancūzijoje. „Marriot“ viešbučio Kanuose lounge zona ir restoranas apstatyti mūsų produkcija“, – vardija A.Bernotas.
Tarp naujausių pasiekimų – žingsnis į kruizinių laivų rinką. Pasak įmonės atstovo, į ją patekti sudėtinga, nes reikia atitikti labai daug reikalavimų, tačiau 2019 metais pavyko gauti pirmą kruizinio laivo užsakymą. O S.Valaitis priduria, kad šiuo metu vykdomas projektas su viena kruizine jachta.
„Lauksvos“ baldų galima išvysti ir įvairiose vietose Lietuvoje – Kauno technologijos universitete, Lietuvos oro uostuose, Jūrų muziejaus kavinėje. Įmonė dirba ir su „Caffeine“ kavinių tinklu, Palangos, Druskininkų viešbučiais. Tačiau daugiausia Lietuvoje dirbama su buitiniais vartotojais.
„Dirbant su užsienio partneriais reikia atitikti labai daug reikalavimų, tad ši patirtis praverčia su buitiniais vartotojais Lietuvoje. Jei žmogus turi sofą, tai ji bus kokybiška, nes savo produkcijai taikome 50 mėnesių garantiją“, – tikina A.Bernotas.
Pasak jo, vienu metu įmonė gamino ir korpusinius baldus, tačiau, į Lietuvą atėjus baldų gamybos milžinei „Ikea“, buvo nuspręsta to atsisakyti ir orientuotis į minkštųjų baldų gamybą pagal užsakymą.
Šiuo metu įmonė Lietuvoje turi 7 parduotuves, naujausia atidaryta Panevėžyje. Kaip įvardija S.Valaitis, norima atidaryti parduotuvę ir Alytuje, taip pat dar po vieną Klaipėdoje ir Kaune. „Tikslas, kad turėtume bent 10 salonų, kurie išsidėstytų per visą Lietuvą.“
Įmonės dirba ir su didžiosiomis platformomis „Varle.lt“ bei „Pigu.lt“, tačiau, pasak A.Bernoto, minkštas baldas yra toks pirkinys, kurį prieš įsigydamas žmogus nori paliesti, ant jo pasėdėti.
„Aš visada sakau, čia kaip automobilis: tu gali visą informaciją susirinkti internetu, bet vis tiek galutinį sprendimą priimsi atėjęs į saloną“, – aiškina vyras.
O kaip verslą paveikė pandemija? A.Bernotas pasakoja, kad tuo metu įmonė ėmė priiminėti užsakymus telefonu, vėliau sugalvojo gaminti lauko baldus. Anot jo, tai buvo pasiteisinęs sprendimas. Per pirmąją bangą įmonė siuvo ir apsaugines veido kaukes, apsauginius kostiumus. Kostiumais nemokamai aprūpinimo rajono gydymo įstaigą ir gaisrinę, o su kitomis savivaldybėmis arba įstaigomis sudarė kontraktus.
Pasak A.Bernoto, prieš pandemiją įmonė turėjo labai daug užsakymų, tad, įvedus karantiną, gamyba kurį laiką dar turėjo ką veikti. Be to, jis pastebi, kad viešbučių ir maitinimo sektorius užsienyje labai greitai atsigavo.
„Užsienyje šio sektoriaus įmonės turbūt geriau gyvena negu Lietuvoje, nes čia restoranai žiūri, kaip galą su galu sudurti, o užsienyje, besibaigiant antrai bangai, jau pradėjo galvoti, jog tai puiki proga atsinaujinti savo baldus. Užsakymai pradėjo plaukti“, – aiškina pašnekovas.
Tačiau jau atsigauna ir Lietuvos viešbučiai bei maitinimo sektorius – pasak A.Bernoto, „Lauksva“ dirba su SPA viešbučiais, planuojama dirbti su didesniais partneriais.
Darbuotojams leidžia klysti
112 darbuotojų turinčios „Lauksvos“, kaip ir kitų šalies įmonių, neaplenkė globali darbuotojų trūkumo problema. Rajone įsikūrusiai įmonei sunku konkuruoti su miestų verslais ir prisitraukti darbuotojų. Nepadeda ir tai, kad Šakiuose pragyvenimo lygis – nepigus.
„Mes čia turime verstis per galvą, bet tai paskui lemia gana aukštą darbuotojų lojalumą – turbūt daugiau nei 60 proc. darbuotojų čia dirba jau daugiau nei 10 metų. Maža darbuotojų rotacija, o tai užtikrina, kad ir karjeros galimybės pas mus aukštos. Gali ateiti dirbti gamyboje prie staklių, o po to tampi konstruktoriumi“, – sako pašnekovas.
Yra ir kitų sėkmės istorijų – pavyzdžiui, viena ukrainietė darbuotoja pradėjo nuo siuvėjos pareigų, o šiuo metu yra siuvyklos vadovė. Kita moteris dirbo valytoja, bet, išsilaikiusi reikalingus kursus, kaip įvardija A.Bernotas, „atrado save“ ir dabar dirba buhaltere.
„Yra darbuotojas, kuris važinėja iš Kauno. Kauno technologijos universitete jis baigė inžineriją, bet užsinorėjo dirbti konstruktoriumi. Puikiai suvokia, kad kitose įmonėse Kaune gali ir negauti tos pozicijos, nes į jas ateina žmonės, turintys patirties, ir rezultatą turi rodyti iškart. O pas mus gali atsisėsti ir mokytis“, – sako jis.
Pasak jo, pastaruoju metu, įdarbinant žmogų, labiau atsižvelgiama ne į tai, kokius mokslus jis baigė, bet ar gerai dirba.
„Aišku, būna ir taip, kad suklystame – pasirodo, žmogus moka gerai save parduoti, o noro mokytis neturi daug. Kol žmogus pradeda nešti pridėtinę vertę, užtrunka pusę metų. Puikiai suvoki, kad šitą laikotarpį tu į jį investuosi. Bet atradome, kad yra ir tikrų perlų“, – tikina pašnekovas.
