„Snaigės“ vadovas komiteto nariams trečiadienį sakė, kad įmonė per metus vien „Sodrai“ sumoka 1,5 mln. eurų mokesčių, iš viso – 3 mln. eurų. Jie, pasak M.Sologubo, mokami laiku.
„Kas atsitiko – turime akcininką rusą, deja. Jis nesankcionuotas, bet tai nelabai ką keičia. Dėl karo sustojo viena iš rinkų ir aptarnaujantys bankai atsisako bendradarbiauti, valstybinės įmonės, pavyzdžiui, „Ignitis“, reikalauja nepagrįstų sąlygų. Dėl to įmonė pradėjo restruktūrizavimo procesą. Tai nebūtų problema, bet „Sodra“ ir teismas blokuoja restruktūrizavimo planą. Toks sprendimas nesuprantamas“, – situaciją komitete nupasakojo M.Sologubas.
Šiuo metu įmonėje dirba 344 darbuotojai.
Pats teismas, anot jo, konstatuoja, kad įmonė yra gyvybinga, o restruktūrizavimo plano nepatvirtinimas iš esmės gali lemti bankroto paskelbimą.
„Tai uždaro galimybę įmonei toliau dirbti, mokėti mokesčius ir apskritai veikti“, – sakė jis.
„Snaigė“, prasidėjus karui Ukrainoje, bandė kreiptis į „Invegą“ dėl paramos, tačiau paraiška, anot M.Sologubo, buvo atmesta. Naujų kreipimųsi valstybės institucijoms bendrovė šiuo metu nėra pateikusi.
„Karui prasidėjus bandėme kreiptis, bet dėl akcininko formaliai viskas buvo atmesta. Labai aiškiai neoficialiuose pokalbiuose buvo pasakyta, kad kol akcininkas rusas, tol jokių sandorių nebus. Tai liečia ir „Invegą“, ir Valstybės investicijų valdymo agentūrą. „Invega“ yra atidariusi galimybę įmonėms, nukentėjusioms nuo karo, skolintis apyvartinėms lėšoms, bet formaliai mes negalime net aplikuoti, nes turime restruktūrizavimo statusą“, – kalbėjo „Snaigės“ vadovas.
Jis pridūrė, kad kyla klausimų, ar įstatyme turėtų būti numatyta tokie apribojimai restruktūrizuojamoms įmonėms.
Anot M.Sologubo, sprendimą čia surasti būtų galima – pavyzdžiui, apriboti galimybę mokėti akcininkui iš Rusijos, įkeisti akcijas ar panašiai.
Reaguodamas į pristatytą situaciją Ekonomikos komiteto pirmininkas Kazys Starkevičius sakė, jog komitetas surengs atskirą posėdį šiai problemai aptarti.
Tam pritarė ir komiteto narys socialdemokratų frakcijos narys Gintautas Paluckas. Jam klaustukų kilo ir dėl „Sodros“ pozicijos.
„Sodros“ laikysena yra ypatinga, nes įsipareigojimų ar skolų „Sodrai“ nėra, yra mokami mokesčiai. Bet čia jau ne mūsų sritis. (...) Mano įsitikinimu, „Snaigė“ yra svarbi ne tik regionui, bet ir valstybei įmonė su savo prekės ženklais, tradicija. Pasižiūrėsime, kaip tokie dalykai interpretuojami, kai yra nedraugiškų šalių kapitalas ir ką daryti, jei tai šaliai svarbi įmonė“, – kalbėjo G.Paluckas.
Balandžio 4 dieną Kauno apygardos teismas restruktūrizavimo plano nepatvirtino, nes jam nepritarė dalis kreditorių – Lietuvos skolų valdymo bendrovės „Easy Debt Service“ kontroliuojamos įmonės „EDS Invest“ ir „EDS Invest 3“ bei „Sodra“.
Tiesa, daugiau nei prieš savaitę BNS pranešė, kad bendrovė nusprendė restruktūrizavimo planą keisti.
Įmonės nemokumo administratorius Aurimas Valaitis BNS anksčiau sakė, kad esama ir daugiau išeičių, o sprendimai priklausys nuo „Snaigės“ vadovo veiksmų – jis gali tikslinti planą, nutraukti restruktūrizavimo bylą ar eiti dar kitu keliu.
Bendrovės įsigijimu, pasak M.Sologubo, domisi ne vienas Europos buitinės ir kitos technikos gamintojas, o susidomėjusius pirkėjus gali atbaidyti faktas, jog restruktūrizacijos planas nepatvirtintas.
Alytuje veikianti šaldytuvus gaminanti įmonė yra netiesiogiai valdoma Rusijos grupės „Polair“.
2011 metais kontrolinis „Snaigės“ akcijų paketas už 12,799 mln. eurų parduotas Rusijos komercinių šaldytuvų gamintojai „Polair“, kuri, netiesiogiai veikdama per įmonę „Vaidana“, sudarė teisiškai įpareigojančią sutartį su buvusiais „Snaigės“ akcininkais – fondais KJFK, „Amber Trust“ ir „Firebird Avrora“ – dėl 59,8 proc. akcijų ir konvertuojamų obligacijų pardavimo. Vėliau „Vaidana“ supirko dar 31,2 proc. „Snaigės“ akcijų, rašė BNS.
