Prenumeratoriai žino daugiau. Prenumerata vos nuo 1,00 Eur!
Išbandyti

Lietuvių Velykos: 100 litų vaišių stalui, daugiau pinigų šventiniams suvenyrams, mažiau perkama kiaušinių

Prekybininkai džiaugiasi, kad atsigaunant šalies ekonomikai žmonės daugiau pinigų išleidžia Velykų pirkiniams. Tiesa, dėl šalto pavasario ir ankstyvų Velykų kai kurių prekybininkų kišenės bus pripildytos gerokai mažiau nei paprastai.
Dažyti kiaušiniai
Dažyti kiaušiniai / „Reuters“/„Scanpix“ nuotr.

Skirtingais skaičiavimais, šiemet lietuviai Velykų stalui išleido apie šimtą ar kiek daugiau litų.

Krepšelio neplanuoja

„Swedbank“ asmeninių finansų instituto vadovė Lietuvoje Odeta Bložienė atkreipia dėmesį, kad lietuviai prieš Velykas, kaip ir prieš kitas šventes, nėra linkę sudaryti pirkinių krepšelio, o dėl to vėliau dalį maisto prekių tenka išmesti.  

O. Bložienė skaičiuoja, kad vidutinės išlaidos Velykų stalui siekia apie 100 litų šeimai.

„Eurostat“ tyrimo duomenys rodo, kad lietuviai per metus išmeta ypatingai daug maisto – apie 30 kilogramų. Lietuvoje gyventojai yra vaišingi ir vaišingumą rodo per stalo apkrovimą, bet reikėtų būti racionalesniam, pasiskaičiuoti, kiek žmonių ateis ir kiek reikės maisto, kad nepasigamintum vaisto savaitei, nes dalis paskiau nukeliaus į šiukšlyną“, – pasakojo O. Bložienė.

 Eurostat“ tyrimo duomenys rodo, kad lietuviai per metus išmeta ypatingai daug maisto – apie 30 kilogramų. Lietuvoje gyventojai yra vaišingi ir vaišingumą rodo per stalo apkrovimą, bet reikėtų būti racionalesniam, pasiskaičiuoti, kiek žmonių ateis ir kiek reikės maisto, kad nepasigaminti vaisto savaitei, nes dalis paskiau nukeliaus į šiukšlyną, – pasakojo O. Bložienė.

Esą sutaupyti geriausiai galėtų padėti pirkinių sąrašo ir valgiaraščio sudarymas ar paprasčiausias susitarimas su giminėmis, kas kokio maisto atsineš prie Velykų stalo.

Kiaušinių pirko mažiau

Prekybos tinklas „Maxima“ šiemet prieš pavasario šventes Baltijos šalyse atliko tyrimą ir nustatė, kad, kad Baltijos šalių gyventojai šiemet Velykų stalui ketino išleisti nuo 50 iki 200 litų.

„Maximos“ atstovė spaudai Olga Malaškevičienė pasakojo, kad šiemet be būtiniausių maisto prekių žmonės ypatingai pirko įvairias dekoracijas: „Dar prieš Velykas žmonės pradėjo šluoti visus namų apyvokos daiktus, suvenyrus ir visa tai, kas susiję su pavasariu. Lietuviai daug dėmesio skiria dekoravimui, perka staltieses, padėklus kiaušiniams susidėti – visko, kas padėtų įnešti pavasario į namus. Mes manome, kad taip yra dėl užsitęsusios žiemos.“

Kiaušiniai, kurių kainoms pakilus, pernai pirkėjai šluote šlavė iš parduotuvių lentynų, šiemet žmonių taip nedomino. Ir jų kainos mažesnės. Pernai pigiausi kiaušiniai prieš Velykas kainavo nuo 5 litų, o dabar – apie 4,5 lito.

Prekybos tinklo „Rimi“ atstovė spaudai Raminta Stanaitytė – Česnulienė taip pat tikino, kad parduotuvių lentynose jų pilna įvairiausių rūšių: „Pirkėjai šiemet į kiaušinius žiūri įprastai. Pamenu, kaip pernai pirko didžiulius kiekius sau ir kaimynui, bijojo, kad pritrūks. Šiemet kiaušinių pilnos lentynos, yra įvairių dydžių: ir rudų, ir baltų, ir putpelių, ir ekologiškų,  pigesnių ir brangesnių. Pardavimai kilo, bet stabiliai, kaip būna įprastais metais.“

Trukdo šaltas pavasaris

Prieš ir per Velykas tradiciškai geriau prekiauti sekėsi ir drabužių pardavėjams.

„Aprangos“ grupės generalinis direktorius Rimantas Perveneckas skaičiuoja, kad drabužių pardavimas likus savaitei iki Velykų paprastai padidėja iki penktadalio. 

„Natūralu, kad žmonės prieš bet kokias šventes nori atsinaujinti, juo labiau, kad Velykos yra  atgimimo šventė. Tik gaila, kad dar labai šaltas pavasaris ir žmonės perka tik šiltesnius rūbus. Bet  viskas gali pasikeisti per kelias dienas, jei tik atšils, – sako R. Perveneckas. – Prieš Velykas drabužių pardavimai padidėja 15 – 20 procentų..“

„Aprangos“ vadovas taip pat pabrėžia, kad prekybai didelės įtakos turi orai ir Velykų metas – kuo vėliau Velykos, tuo geriau drabužių pardavėjams. Esą jei dar ir orai būtų šiltesni, drabužių galėtų būti parduodama ir tris kartus daugiau negu įprastai.

Dovanoja suvenyrus

Lietuvos prekybininkų asociacijos prezidentas Laurynas Vilimas sako pastebintis, kad žmonės kasmet  vis daugiau pinigų išleidžia velykinėms dovanoms.

„Kiek kalbėjome su įmonių atstovais, ryškėja tendencija, kad Velykoms pradedamos pirkti dovanos ar suvenyrai, – aiškino L. Vilimas. – Anksčiau Velykos žmonėms siejosi su kiaušinių marginimu, o dabar – su pavasariu ir sezono pasikeitimu, todėl jie pradeda pirkti įvairias dovanėles. Labiau apsiriboja suvenyrais ar saldumynais: šokoladais, saldainiais, šokoladiniais zuikučiais – tuo, kas sietina su Velykų atributika.“

Pasak pašnekovo, šiemet, kaip ir prieš kiekvienas Velykas, prekybininkų rezultatai tradiciškai pagerėjo, tačiau tai – ne  vien tik Velykų nuopelnas, didelės įtakos padidėjusiam pardavimui turi ir sezonų kaita.

Perka ir internetu

Didžiausios Lietuvos internetinės parduotuvės „Pigu.lt“ ir Lietuvos elektroninės prekybos asociacijos vadovas Dainius Liulys sako, kad prieš Velykas buvo daugiau užsakymų ir internetu.

„Esame pastebėję, kad prieš Velykas suaktyvėja prekyba namų interjero prekėmis, akivaizdus ir namų apyvokos prekių, skirtų namams švarinti, poreikio šoktelėjimas. Greičiausiai todėl, kad prieš Velykas tampa įprasta sutvarkyti ir atnaujinti namus“, –  sako D. Liulys.

Esą daugiau perkama ir smulkios buitinės technikos. 

Skirtingai nuo prekybos centrų atstovų, D. Liulys sakė nepastebintis tendencijos, kad lietuviai elektroninėse parduotuvėse prekes pirktų kaip dovanas: „Mūsų duomenimis, lietuviai nėra pratę pirkti dovanas Velykoms, todėl ir specialios komunikacijos apie dovanas prieš šią šventę nenaudojome.“

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą
Reklama
Influencerė Paula Budrikaitė priėmė iššūkį „Atrakinome influencerio telefoną“ – ką pamatė gerbėjai?
Reklama
Antrasis kompiuterių gyvenimas: nebenaudojamą kompiuterį paverskite gera investicija naujam „MacBook“
Reklama
„Energus“ dviratininkų komandos įkūrėjas P.Šidlauskas: kiekvienas žmogus tiek sporte, tiek versle gali daugiau
Reklama
Visuomenės sveikatos krizė dėl vitamino D trūkumo: didėjanti problema tarp vaikų, suaugusiųjų ir senjorų