Vadovavimo ir verslo valdymo eksperto-konsultanto, knygų „Ieškai darbo“, „Boso valanda“ ir „Misija talentai“ bendraautoriaus Sauliaus Jovaišo manymu, dauguma tų, kurie virš savęs turi vadovą, neretai pagalvoja: „Jeigu aš būčiau jo vietoje, būtų tvarka!“. O atsidūrę jo vietoje, grįžę vakare namo džiaugiasi, jog tapo vadovu, tačiau kitą dieną atėję į darbą supranta, kad juos pakišo. Nes net neįsivaizdavo, kokios problemos ir iššūkiai jų laukia.
Trečiajame tinklalaidės „Berta&Talks“ epizode, kalbinamas Jolitos Macelytės, S.Jovaišas tikina: vadovavimas yra profesija, kurios reikia atsakingai mokytis.
Griežtas ir reiklus ar geras ir malonus?
Pasak pašnekovo, šiandien vadovas gali greitai ir efektyviai pasiekti norimų rezultatų tik tuomet, jei turės tinkamus santykius su savo darbuotojais. Tačiau tinkami santykiai nebūtinai reiškia geri ar malonūs.
„Vadovas – ne pica, kuri visiems patinka, tad ir jo darbas nėra patikti žmonėms. Jo darbas – padėti žmogui dirbti, užtikrinti sklandžius procesus, kitų žmonių pagalba kurti vertę įmonėje. O kartais tam, kad padėtum žmonėms dirbti, reikia labai jiems nepatikti – padėti išlipti iš komforto zonos arba padėti išplėsti jos ribas. Taigi tinkami santykiai yra tie, dėl kurių atsiranda kokia nors prasmė – tai yra rezultatas. Visgi rūpintis santykiais su savo komanda ir pagrįsti juos tam tikrais esminiais principais reikia, bet svarbu juos išlaikyti tokius, kad žmonės vis tiek norėtų kartu eiti į mūšį. Ar bent jau eiti ir padėti klientui uždirbti“, – įsitikinęs S.Jovaišas.
Dar vienas tinkamo vadovo požymis, kuriant santykį – gebėjimas išlaikyti darbuotoją, duodant jam kažką, kas motyvuotų darbuotis kartu. Šiuo klausimu vadovo vaidmuo keičiasi: „Jeigu kažkada tai buvo labiau apie procesus ar skaičius, dabar – daug labiau apie žmones. Tai, ką duodi darbuotojui, šiandien jau nebėra stalo futbolas darbe, sporto klubo abonementas ar nemokami pietūs. Vis dažniau darbuotojui tai yra santykis: kaip vadovas su juo elgiasi, ar padeda jam siekti savo tikslų, ar girdi ir yra pasiruošęs kalbėtis“, – akcentuoja S.Jovaišas.
Kita vertus, svarbu nepamiršti, kad kiekvienas darbuotojas ir pats yra atsakingas už savo motyvacijos lygį. Ne vadovas atsakingas už tai, ar tu motyvuotas dirbti, ar ne. Vadovas gali tau padėti būti motyvuotam ar bent jau mažiausiai, ką galėtų padaryti – nedemotyvuoti savo elgesiu ar savo pažadų nesilaikymu.
„Tai tikrai nereiškia, kad vadovai turi šokti ritualinius šokius aplink savo darbuotojus ar pašokti nuo kėdės vos darbuotojui spragtelėjus pirštais: „Kodėl pas mus penktadieniais visad bananai, kodėl negali būti kas antrą dieną mangai? Ir išvis, jei nebus mangų, aš čia nedirbsiu!“ Ne, tiesiog tam tikri dalykai turi būti padaryti ir taškas. Dėl to vadovas, motyvuodamas savo žmones, turi ne balsą kelti ar maldauti kitus dirbti, o sukurti tokį santykį su jais, kad šie pasitikėtų, norėtų būti kartu ir siekti bendrų tikslų, – įsitikinęs S.Jovaišas. – Tai yra toks vadinamasis pozityvus reiklumas: turi būti pozityvus ir geranoriškas kitų žmonių atžvilgiu, bet turi išlikti reiklus, kad būtų padaryta tai, kas privalo būti padaryta“.
Klausykimės ir kalbėkimės
Kas garantuotai mažina vadovo efektyvumą? Ogi įprotis nuolat kitiems aiškinti, ką jie turi daryti. Tam, kad įprotį sakyti pakeistų įprotis klausytis, reiktų kasdien ir nuolat sau priminti: dabar geriau patylėti ir paklausyti, o ne šnekėti. Kol negirdėsime, ką žmonės mums sako, nežinosime, kur slypi problemos, juo labiau – ką su jomis daryti. Vietoj to, kad išgirstų darbuotoją, dažnas vadovas, nelinkęs klausytis, pats tą numanomą problemą sugalvoja, savaip įvardija ir visus nuvaro jos spręsti. Nors išties niekas nežino, kokia ta problema ir kokios jos priežastys.
Pasikalbėjimo rezultate atsiranda veiksmai. Beje, galvojimas irgi yra veiksmas – kiekvienam vadovui būtų labai vertinga pasiskirti laiką galvojimui. Pasak S. Jovaišo, didžiausią vertę vadovas kuria organizacijoje tada, kai jis sėdi savo kabinete užsikėlęs kojas ant stalo ir galvoja. Kiek tokio laiko reiktų pasiskirti? Mažiausiai valandą per dieną. Tuo metu vertėtų peržvelgti einamuosius darbus, prioritetus, pagalvoti, kas šiandien yra svarbiausia, kokios yra problemos ir kokie sprendimai yra būtini.
Su savo klientais – įvairių įmonių vadovais – mokymų metu pašnekovas susitaria, kad jie bent jau vieną valandą per savaitę galvos raštu, reflektuos. Būtų idealu, jei tam laiko būtų skiriama bent valanda per dieną – tiesiog skirti sau laiko atsisėsti ir pamąstyti. Be abejo, tai yra ypač sunkus darbas, nes kūnui nepatinka, kad smegenys dirba ir naudoja jo sugeneruotą energiją. Negana to, kitiems dar atrodo, kad tu tiesiog sėdi ir nieko nedarai. Bet jie labai klysta.
Kai supyksta, vadina direktoriumi
Nors S.Jovaišas pusę savo gyvenimo dirba vadovaujamą darbą ir šiuo metu yra ne vienos įmonės vadovas, tačiau direktoriumi jo jau seniai niekas nevadina.
„Darbuotojams esu Saulius, jie kreipiasi į mane vardu. Beje, yra buvę atvejų, kad jei įsiplieskia konfliktas, tada staiga pavadina direktoriumi. Tai daug ką pasako apie žodį direktorius. Jei viskas gerai, tada Saulius, o jei kažkas blogai, tu prisidirbai ar jis prisidirbo, vadinasi, reikia išlaikyti distanciją ir sakai direktorius“, – sako S.Jovaišas.
Nėra vadovo, kuris neklystų, neįsiveltų į konfliktą ar nenuviltų savo darbuotojo. Niekas nenori vadovo, kuris kartoja klaidas, tačiau niekas nesitiki turėti vadovą, kuris neklys.
Svarbiausia vadovo darbe – orientacija į rezultatą, noras veikti, gebėjimas turėti viziją ir įsivaizduoti, kokio rezultato reikia, gebėjimas prisiimti atsakomybę, suburti reikiamą komandą.
„Gal kaip vadovas šiandien tu esi pirmame lygyje, bet tavęs dar laukia antras, trečias, ketvirtas ir penktas. Yra ką veikti ir kur augti. Vienas esminių vadovo bruožų yra tobulėjimas. Jeigu tavo žmonės mato, kad tu tobulėji, augi, kad keičiasi tavo elgsena, jie tikrai norės būti su tokiu žmogumi ir norės augti bei tobulėti kartu, – sako S.Jovaišas.
Pašnekovas siūlo šiandien pat paimti popieriaus lapą, rašiklį – o jei nepatinka rašyti ranka, tuomet tinka ir kompiuterio klaviatūra – ir papasakoti pačiam sau, kaip atrodo tavo ateitis, kokios jos norėtum. Tai bus puikus pirmas žingsnis, iš kurio vėliau atsiras planai, užduotys, kurias reiks atlikti, terminai. Tebūnie tai ilgo, kasdienio tobulėjimo kelio pradžia.
Viso pokalbio su vadovavimo ir verslo ekspertu-konsultantu S. Jovaišu klausykite tinklalaidėje „Berta&Talks“.
