Savanorystė – draudimas nuo ilgalaikio nedarbo ir sėkmingos karjeros receptas

Galimybė išplėsti savo pažinčių ir draugų ratą. Pagalbos kitiems džiaugsmo atradimas ir savirealizacija. Galiausiai jausmas, kad esi naudingas, reikalingas ir laimingas. Taip yra apibūdinamas vis labiau tarp jaunimo plintantis reiškinys – savanorystė, kuri, be visa ko, yra ir didelis privalumas darbo rinkoje. Specialistai tikina, kad darbdaviai daug labiau vertina tuos jaunuolius, kurie yra įgiję naudingos patirties ir reikalingų įgūdžių savanoriaudami.
Savanorystės ambasadoriai
Savanorystės ambasadoriai / „Saltes“ nuotrauka

Padeda suprasti, ką norima veikti gyvenime

Projekto „Jaunimo savanoriška tarnyba“ vadovas Vydūnas Trapinskas, paklaustas kokie motyvai lemia, kad jaunimas nusprendžia savanoriauti, pirmiausiai įvardijo naujų veiklų, potyrių ir darbo patirties paieškas.

„Kiti papuola neplanuodami, netikėtai – užkalbinti draugų, organizacijoje savanoriaujančių savanorių ar sudalyvavę renginyje. Jeigu paklaustumėte, kokia yra savanorystės prasmė, savo idealistiniu požiūriu atsakyčiau, kad savanorystė tai tarnystė. Savanorystės metu žmonės atranda prasmę savanoriškoje veikloje, atranda džiaugsmą padėti kitiems ir kartu realizuoja save“, – dėstė V.Trapinskas.

Juk dabar visi darbdaviai reikalauja patirties. O iš kur jos gauti? Tik savanorystės, praktikos, stažuočių metu, – įsitikinęs „Jaunimo savanoriška tarnyba“ vadovas.

Jis pridūrė, kad savanorystė padeda jaunimui suprasti, ką jie nori studijuoti ir kokia veikla užsiimti ateityje.

„Juk dabar visi darbdaviai reikalauja patirties. O iš kur jos gauti? Tik savanorystės, praktikos, stažuočių metu“, – įsitikinęs „Jaunimo savanoriška tarnyba“ vadovas. V.Trapinskas sako, kad savanorystė pastaruoju metu tampa vis populiaresnė.

JST nuotrauka/„Jaunimo savanoriška tarnyba“ vadovas Vydūnas Trapinskas
Daivos Šarėjienės nuotrauka/„Jaunimo savanoriška tarnyba“ vadovas Vydūnas Trapinskas

„Projekte „Jaunimo savanoriška tarnyba“ iš visų dalyvių 26 proc. turi vidurinį išsilavinimą, 12 proc. – profesinį išsilavinimą, o 53 proc. – aukštąjį išsilavinimą. Manau, kad ši statistika parodo, jog savanorystė yra veiklos alternatyva baigus mokslus ir ieškant darbo. Šiuo metu mūsų projekte savanoriauja 120 savanorių. 380 iš jų jau yra baigę savanorišką veiklą, todėl visoje Lietuvoje galime džiaugtis 500 jaunų žmonių, kurie savanoriavo „Jaunimo savanoriškoje tarnyboje“, – pasakojo V.Trapinskas.

Iš viso Lietuvoje šiuo metu yra apie 50 tūkst. trumpalaikių ir ilgalaikių savanorių.

Iš viso Lietuvoje šiuo metu yra apie 50 tūkst. trumpalaikių ir ilgalaikių savanorių.

Be to, norėdamas pateikti dar vieną argumentą už sprendimą savanoriauti, V.Trapinskas atskleidė kai kuriuos skaičius, parodančius ryšį tarp karjeros perspektyvų ir savanorystės.

„Turime labai konkretų skaičių – 30 proc. Šis skaičius rodo, kad iš 380 savanorių 30 proc. savanorystės metu rado darbą. Keliasdešimt savanorių pradėjo dirbti organizacijose, kuriose ir savanoriavo. Projektas suteikia savanoriams galimybę neprarandant finansinių resursų išbandyti save skirtingose veiklose, o organizacijai suprasti – galbūt savanoris gali tapti nuolatiniu darbuotoju ar ne“, – tikino „Jaunimo savanoriška tarnyba“ vadovas.

Darbdaviai teikia pirmenybę savanoriams

Tai, kad savanorystė yra kelias į sėkmingą karjerą, sakė ir psichologas, emocinės paramos tarnybos „Jaunimo linija“ vadovas Paulius Skruibis.

Jei darbdavys mato prieš save du vienodus CV, tai savanoriavimo patirtis gali tapti jų sprendimą lemiančiu argumentu, – tikino psichologas.

„Savanorystė yra gera galimybė išbandyti save. Taip pat tai galimybė išmėginti įvairias veiklas, įgyti naudingos patirties ir reikalingų įgūdžių. Iš „Jaunimo linijos“ patirties žinau, kad darbdaviams savanoriškas darbas yra privalumas. Jei darbdavys mato prieš save du vienodus CV, tai savanoriavimo patirtis gali tapti jų sprendimą lemiančiu argumentu“, – tikino psichologas.

Pasiteiravus, kokia yra savanorystės įtaka žmogui, P.Skruibis sakė, kad viskas priklauso nuo to, kokį savanorišką darbą žmogus pasirenka.

„Vienokia patirtis padedant organizuoti maratoną, kitokia savanoriaujant „Maisto banke“ ar „Jaunimo linijoje“. Man atrodo, kad jeigu žmogus užsiima jam patinkančia veikla, nesvarbu, ar tai būtų darbas, ar savanorystė, ar hobis, tai visuomet padeda realizuoti save ir peržengti kažkokias savo ribas“, – pridūrė P.Skruibis.

Asmeninio archyvo nuotr./Paulius Skruibis
Asmeninio archyvo nuotr./Paulius Skruibis

Psichologas taip pat priminė, kad savanorystė žmogui suteikia galimybę išplėsti savo draugų ratą ir sutikti daug bendraminčių.

Savanorystė – kompetencijų ugdymo kalvė

Vilniaus teritorinės darbo biržos Jaunimo darbo centro skyriaus vedėja Jolanta Skirmantienė taip pat negaili gerų žodžių savanorystės idėjai. Ji tikino, kad individualiai dirbdamas savanoris pradeda labiau pasitikėti savimi bei išmoksta prisiimti atsakomybę už savo veiksmus.

Vilniaus teritorinės darbo biržos Jaunimo darbo centro skyriaus vedėja Jolanta Skirmantienė taip pat negaili gerų žodžių savanorystės idėjai. 

„Taip pat išugdoma tolerancija asmenims, priklausantiems socialinės rizikos grupei. Grupinėje veikloje tobulinami bendravimo ir bendradarbiavimo įgūdžiai, išmokstama dirbti komandoje, skatinamas pozityvus elgesys, išmokstama prisiimti atsakomybę ne tik už savo, bet ir kitų veiksmus“, – savanorystės privalumus jaunuolio raidai dėstė J.Skirmantienė.

Ji jaunuoliams taip pat rekomenduoja savo gyvenimo aprašymuose įrašyti savanoriškos veiklos patirtį, o darbo pokalbio metu apie tai kalbėti, įvardinant konkrečias veiklas ir atsakomybes.

„Šiuo metu darbo rinkoje reikia komunikabilaus, mokančio mokytis, kūrybiško, inovatyvaus ir išmanančio savo sritį žmogaus. Galima teigti, kad visos šios kompetencijos daugiau ar mažiau yra tobulinamos savanoriškos veiklos metu“ – savanorystės idėją gyrė J.Skirmantienė.

Juliaus Kalinsko/15min.lt nuotr./Bedarbystė
Juliaus Kalinsko/15min.lt nuotr./Bedarbystė

Savanorė: nėra nieko neįmanomo

Savanorystės idėjas skleidžiančioje organizacijoje „Saltes“ savanoriavusi Miglė Navickaitė tikina, kad ši veikla jai įrodė, kad nėra nieko neįmanoma. Mergina pradžioje galvojo apie 3 mėnesių savanorystę, tačiau vėliau nusprendė šį laikotarpį pratęsti iki pusės metų.

Savanorystės idėjas skleidžiančioje organizacijoje „Saltes“ savanoriavusi Miglė Navickaitė tikina, kad ši veikla jai įrodė, kad nėra nieko neįmanoma. 

„Į savanorystę ėjau vedama naujų potyrių, naujos aplinkos ir žmonių. Visų pirma, norėjau įgauti naujos patirties. Baigiau meno specialybę, todėl norėjau patobulinti įgūdžius viešųjų ryšių ir komunikacijos srityje. Renginių organizavimas man visuomet patiko, maniau jog būtent čia įgausiu dar daugiau pasitikėjimo savo jėgomis ir tai tik padės susirasti mėgstamą darbą“, – priežastis, kodėl nusprendė savanoriauti, dėstė M.Navickaitė.

„Savanorystė man ir vėl įrodė, kad nėra nieko neįmanoma, kai aplink yra žmonių, gyvenančių tuo pačiu tikslu, siekiančių to paties tikslo. Čia išryškėja žmogiškiausios savybės, vertybės, ne viskas visada būna tik gerai ir ne viskas matuojama pinigais. Savanorystė leidžia pasijausti naudingam, reikalingam ir tuo pačiu laimingam“, – šypsosi mergina, ir dvejojantiems priduria, kad visada yra labiau gailimasi to, kas nėra padaroma ir kuomet nepasinaudojama esančia galimybe, negu tada, kuomet yra išdrįstama gyvenime priimti iššūkį.

JRD logo be uzrasu
 

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą
Reklama
Pasisemti ilgaamžiškumo – į SPA VILNIUS
Akiratyje – žiniasklaida: ką veiks žurnalistai, kai tekstus rašys „Chat GPT“?
Reklama
Išmanesnis apšvietimas namuose su JUNG DALI-2
Reklama
„Assorti“ asortimento vadovė G.Azguridienė: ieškantiems, kuo nustebinti Kalėdoms, turime ir dovanų, ir idėjų