Tyrimo duomenimis, šiuo metu daugiausiai investuojančių Lietuvos gyventojų pasitiki gyvybės draudimu, trečios pakopos pensijų fondais ar perka nekilnojamąjį turtą (NT).
„Nors populiariausių investicinių priemonių trejetukas išlieka toks pat kaip ir prieš dvejus metus, labiausiai ūgtelėjo investicinio gyvybės draudimo populiarumas, kiek sumenko – nekilnojamojo turto. Investuotojų įpročiai keičiasi, didėja pasirinkimo įvairovė: jei prieš dvejus metus akcijų turėjo 8 proc., dabar – jau 11 proc. Lietuvos gyventojų.
Daugėja ir kitas investavimo priemones, tokias kaip investiciniai fondų vienetai ar biržoje prekiaujami fondai, besirenkančių klientų. Gyventojai ryžtasi išbandyti ir investicijų pasaulio naujoves“, – tyrimo duomenis analizuoja SEB banko valdybos narė, Mažmeninės bankininkystės tarnybos vadovė Eglė Dovbyšienė.
Augant pragyvenimo lygiui Lietuvoje, daugėja ir žmonių, turinčių planų pradėti investuoti per artimiausius metus: 14 proc. gyventojų nurodė ketinantys pradėti investuoti per artimiausius metus, dar kas trečias (30 proc.) sako, kad būtų įdomu pabandyti.
„Planuojantys ar norintys išbandyti investicijas Lietuvos gyventojai labiausiai dairosi į nekilnojamąjį turtą (33 proc.), akcijas (28 proc.) ir auksą (16 proc.). Atrodytų, kad augančios palūkanų normos ir mažėjanti infliacija turėtų smukdyti domėjimąsi auksu, ypač atsižvelgus į tai, kad investicinis auksas eiliniam žmogui neduoda jokių pajamų, priešingai negu, pavyzdžiui, terminuoti indėliai, obligacijos.
Vis dėlto padidėjusi geopolitinė įtampa pasaulyje dėl karo Ukrainoje ir dėl Kinijos agresyvios retorikos Taivano atžvilgiu bei padidėjusi ekonomikos nuosmukio rizika padeda palaikyti susidomėjimą auksu, kuris laikomas investicija, teikiančia psichologinio stabilumo“, – pastebi E.Dovbyšienė.
Keturi investuotojų portretai
Apibendrinęs investuojančių Lietuvos gyventojų įpročius, remdamasis i tyrimu, SEB bankas juos suskirstė į keturias grupes:
- rimtieji – investuojantys į vertybinius popierius (akcijos, biržoje prekiaujami fondai (ETF), obligacijos, investicinių fondų vienetai)
- ramieji – investuojantys į draudimo paslaugas (investicinis gyvybės draudimas, trečios pakopos pensijų fondai)
- žemiškieji – investuojantys į materialųjį turtą (papildomas NT (būstas, žemė), neįskaitant gyvenamojo būsto, auksas, meno kūriniai)
- progresyvieji – investuojantys į naujoves (kriptovaliutos, NT sutelktinio investavimo platformos, sutelktinio finansavimo ir tarpusavio skolinimo platformos).
Gausiausia grupė – ramiųjų. Joje 32 proc. gyventojų. Žemiškieji sudaro apie 22 proc., rimtieji – 17 proc. gyventojų. Mažiausia – progresyviųjų grupė (14 procentų).
Vyrai labiau linkę rinktis didelei rizikai priskiriamas investicines priemones, todėl jie dominuoja tarp investuojančių į vertybinius popierius ir naujoves (66–67 proc.). Kitur lyčių santykis yra panašus. Taip pat pastebima, kad vertybinius popierius ir naujas investicines priemones dažniau renkasi Vilniaus ir kitų didmiesčių gyventojai, o į draudimą ir materialųjį turtą dažniau investuoja miestelių ir kaimų gyventojai.
SEB bankas, atlikdamas tyrimą, nustatė ir įvairių investuotojų grupių pomėgius ir dažniausias profesijas. Investuojantys į vertybinius popierius, pensiją, gyvybės draudimą dažniausiai yra specialistai ir biurų darbuotojai. Investuojantys į vertybinius popierius savo laisvalaikį dažniausiai skiria sporto varžyboms ir tobulėjimui, besirūpinantys pensija – kultūrai ir menui, skaitymui.
Investuoti į materialųjį turtą besirenkantys dažniau negu kitų grupių investuotojai yra patys sau darbdaviai, o laisvalaikiu užsiima namų ruoša, keliauja ir kolekcionuoja. Investuojantys į naujoves dirba įvairiose srityse, o laisvalaikiu mėgsta judrią veiklą ir tobulėjimą.
Tikslai – apsaugoti, įdarbinti ir tiesiog kaupti pinigus
Apklausa atskleidė, kad dažniausiai investuojama vieną kartą per mėnesį, įprastai – nuo 21 iki 100 eurų. Tik investuotojai į materialųjį turtą pinigus dažniausiai panaudoja rečiau negu kartą per metus ir skiria didesnes sumas.
Skiriasi ir Lietuvos investuotojų tikslai. Į vertybinius popierius ir naujoves investuojantys Lietuvos gyventojai pirmiausia siekia įdarbinti laisvus pinigus. Tų, kurie renkasi draudimo paslaugas, svarbiausias tikslas – sukaupti papildomų lėšų savo pensijai, o investuojančių į materialųjį turtą tikslai skirtingi: po lygiai jų galvoja apie senatvę, nori įdarbinti pinigus ir tiesiog nori apsaugoti juos nuo infliacijos.
„Investicijos nėra vienadienis užsiėmimas ir jų rezultatus reikėtų vertinti praėjus ilgesniam laikui. Vis dėlto, tyrimas atskleidė, kad tik mažiau negu 1 iš 10 investuotojų sako, kad vienų metų investavimo rezultatas jiems nėra svarbus, o investavimo grąžą jie vertina nuo pat investavimo pradžios, laikosi ilgalaikės strategijos.
Beveik pusė investuojančių į vertybinius popierius, draudimo paslaugas ir progresyvius sprendimus 2022-ųjų rezultatus buvo linkę vadinti prastais. Žinoma, praėję metai buvo sudėtingi finansų rinkoms, tačiau investuojant ilgesnį laiką nereikėtų atsižvelgti į vienų metų rezultatą. Tai rodo, kad mums svarbu iki galo įsisąmoninti investavimo principus“, – pabrėžia SEB banko valdybos narė.
Šiuos metus dauguma investuojančių Lietuvos gyventojų vertina nuosaikiai ir tikisi, kad investicijų vertė smarkiai nesikeis ar net šiek tiek padidės. Didžiausi optimistai – investuojantys į vertybinius popierius ir naujoves. Prasčiausios nuotaikos – investuojančių į pensiją, gyvybės draudimą ar materialųjį turtą – beveik kas penktas jų (17 proc.) laukia nuosmukio.
SEB banko užsakymu tyrimą šių metų kovo mėnesį atliko bendrovė „Norstat LT“. Apklausoje dalyvavo 1 122 Lietuvos gyventojai nuo 18 iki 74 metų.
