Planuojama, kad kasmet per šį terminalą bus pervežama apie 0,5 mln. automobilių ir iki 1 mln. keleivių, o metinis krovinių krovos pajėgumas sieks iki 5 mln. tonų.
„Klaipėdos uostas turi didelį potencialą krovinių gabenimo srityje, kadangi šalies logistikos bendrovės didina savo veiklos mastą, o dabartiniai uosto pajėgumai yra riboti. Be to, Klaipėda iki šiol neturi keleiviams aptarnauti skirto terminalo. Statomas naujas terminalas padės patenkinti išaugusius Lietuvos vežėjų poreikius ir sureguliuoti krovinių srautus, taip pat skatins turizmą: jame galės švartuotis didieji keleiviniai laivai, todėl augs turizmo srautai iš Vokietijos, Skandinavijos šalių, daugės kelionių krypčių šalies gyventojams“, – sako Aivaras Čičelis, SEB banko prezidento pavaduotojas ir Verslo bankininkystės tarnybos direktorius.
Planuojama, kad pirmieji laivai terminale galės švartuotis jau 2013 metų pabaigoje. Naujasis terminalas vienu metu galės priimti iki trijų krovininių (ro–ro tipo) ar krovininių keleivinių (ro–pax tipo) keltų.
„Tai labai svarbus projektas visam Klaipėdos uostui. Šį projektą įgyvendiname kartu su Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcija, Klaipėdos savivaldybe ir kitomis valstybinėmis institucijomis. Pastatę terminalą planuojame naujas logistines galimybes – krovinius gabenti į Europos šalis ir iš jų bei naujus ir didesnius keleivių srautus per mūsų jūrų uostą“, – sako Benediktas Petrauskas, bendrovės „Klaipėdos keleivių ir krovinių terminalas“ generalinis direktorius. Pasak jo, nauju terminalu galės naudotis visos Baltijos ir Šiaurės jūrų regiono laivininkystės bendrovės.
Bendrovė „Klaipėdos keleivių ir krovinių terminalas“ projektui įgyvendinti iš viso skiria beveik 70 mln. litų, iš jų 41,25 mln. litų – SEB banko paskola. Valstybinės institucijos, įskaitant ir Europos Sąjungos fondų lėšas, skirs daugiau kaip 160 mln. litų krantinės ir pirso statyboms.
