Statistikos departamento duomenimis, vidutinis darbo užmokestis neatskaičius mokesčių ketvirtąjį 2012 m. ketvirtį, palyginti su tuo pačiu 2011 m. laikotarpiu, padidėjo 2,6 proc.
Pastaraisiais ketvirčiais darbo užmokesčio didėjimas sustingo kiek aukščiau nei ties 2 proc., o realusis darbo užmokestis vis dar mažėjo. Vis dėlto gausėja ženklų, kad atlyginimų įšalas pamažu pradės tirpti ir darbo užmokesčio didėjimas virs spartesniu.
V.Tauraitės teigimu, darbo užmokesčio augimo įsibėgėjimu neleidžia abejoti sausio 1 d. iki 1000 Lt padidinta minimali mėnesio alga (MMA).
„Procentinis MMA pokytis gana įspūdingas – 17,6 proc., tad vidutinio darbo užmokesčio padidėjimui jis pridėtų bent 2 proc. punktus. Be to, MMA padidinimas aukštyn timptelės ir daugiau uždirbančių darbuotojų algas, kadangi bus siekiama atstatyti protingas proporcijas tarp skirtingos kvalifikacijos darbo jėgos atlyginimo“, – teigė V.Tauraitė.
Nedarbo lygis dar sudaro maždaug 13 proc., vis daugiau sektorių (IT, transporto, laivų statybos ir kt.) skundžiasi sunkumais rasti tinkamų darbuotojų.
„Tai – kitas svarbus veiksnys, padėsiantis samdomiesiems darbuotojams išsireikalauti darbo užmokesčio kilstelėjimo, yra aštrėjanti darbo jėgos trūkumo problema. (...) Tai nekelia nuostabos, kadangi potencialių darbuotojų gretas toliau retina emigracija“, – sakė V.Tauraitė.
2012 m. iš šalies išvyko 43 tūkst. gyventojų. Tai mažiau nei 2011 m., kuomet Lietuvą paliko 54 tūkst.: „Tačiau emigracijos mastas išlieka grėsmingas ir gilina struktūrinio nedarbo problemą.“
Be to, darbo užmokesčio augimą skatins ir gerėjantys įmonių finansiniai rezultatai. Ketvirtąjį ketvirtį pastebimos teigiamos įtakos turėjo nereguliarios premijos ir vienkartinės piniginės išmokos.
V.Tauraitės teigimu, darbuotojams palanku ir tai, kad valdžia, užsibrėžusi įvesti eurą 2015 m., turėtų siekti atitikti Mastrichto infliacijos kriterijų.
„Jei infliacija bus suvaldyta ir išliks mažesnė nei 2,5-3,0 proc., vidutinio darbo užmokesčio augimas veikiausiai ją pralenks. Taigi realus darbo užmokestis pradės nedrąsiai didėti ir kompensuos gyventojų perkamosios galios praradimus, patirtus sunkmečiu“, – sakė analitikė.
Žinoma, yra ir kita darbo užmokesčio, įskaitant MMA, didėjimo pusė – neigiama įtaka užimtumui. Paskutinįjį 2012 m. ketvirtį, kuomet MMA jau buvo padidinta rugpjūtį ir buvo laukiama jos kilstelėjimo 2013 m. pradžioje, nedarbo lygis sudarė 13,0 proc. ir buvo 0,7 proc. punkto didesnis nei trečiąjį ketvirtį.
„Toks padidėjimas pernelyg ženklus, kad galėtų būti paaiškintas vien sezoniniais veiksniais, juo labiau, kad daugelis makroekonominių rodiklių nerodė ūkio aktyvumo sumažėjimo. Tikslinga manyti, jog nedarbo lygio kilimo veiksnių puokštėje atsidūrė ir MMA padidėjimas. Be to, spartesnis darbo užmokesčio augimas šaliai reiškia konkurencingumo praradimą. Pastarųjų metų eksporto šuolis iš dalies buvo patirtas gyvenant minimaliu atlyginimų didinimo režimu. Taigi tikėtina, jog spartėjant darbo užmokesčio augimui vis didesnės įtakos ekonomikos plėtrai turės vidaus rinkos padėtis“, – kalbėjo analitikė.
