SEB Lietuvoje vadovė Sonata Gutauskaitė-Bubnelienė argumentavo, kad šis pokytis leis žymiai supaprastinti priežiūros ir ataskaitų rengimo procesus.
Žadama, kad SEB bankinę veiklą ir toliau tęs įprastai visose trijose Baltijos šalyse, o naujoji struktūra pradės veikti 2027 metų pradžioje – tam dar reikės gauti vietinių finansų priežiūros institucijų ir Europos Centrinio Banko (ECB) leidimus.
„Labai blogos žinios“
Vieno didžiausių šalyje veikiančių bankų žinia sudrebino Lietuvos verslo bendruomenę.
„Labai blogos žinios, nes tai vienas stambiausių bankų ir jis nebebus lietuvišku banku. Visi šie dalykai neša žinią, kad Estija tampa saugia, patogia šalimi rimtoms klasikinėms finansinėms institucijoms“, – 15min komentavo Lietuvos verslo konfederacijos (LVK) prezidentas Andrius Romanovskis.
Bankus ir prekybą jis vadino „esminėmis nešančiomis ekonomikos konstrukcijomis“.
„Jei sujudini, tai viso gero. Lietuva nesubyrės, bet tai nemaža dalimi reputaciniai dalykai. Kodėl staiga užsienio investicijos Lietuvoje nukrito iki grindjuostės lygio?
Dėl emocinių, geopolitinių aplinkybių. Tai įsivaizduokite, kaip ši žinia, kad SEB optimizuoja veiklą Baltijos šalyse ir konsoliduoja į Estiją, bus vertinama? Ne pagal turinį, o formą, emocinį elementą. Džiaugiamės, kad Lietuvos ekonomika kyla, bet visgi į Estiją, o ne į Lietuvą konsoliduoja“, – kalbėjo A.Romanovskis.
Finansų ekspertė Jekaterina Govina taip pat pritarė, kad SEB banko žinia – liūdinanti: „Gaila, kad Lietuvoje tik filialo forma išlieka bankas, nes tai reiškia, kad Estija tampa banko smegenų ir didžiąja dalimi kompetencijų centru“.
Tuo tarpu Investuotojų asociacijos valdybos pirmininkas Vytautas Plunksnis 15min pabrėžė, kad vykstant tokiems procesams Lietuva turėtų siekti, kad centrine būstine būtų pasirenkama ne Estija, o Lietuva.
„Tai svarbu siekiant turėti daugiau gerai apmokamų specialistų, taip pat pildant indėlių draudimo fondą“, – pabrėžė V.Plunksnis.
„Niekam nepatinka, kai į juos nuolat spjaudo“
Mokesčių ekspertas, „Alpha Asset Management“ vadovas Kęstutis Lisauskas 15min komentavo, kad įmonei toks sprendimas, pirmiausia, leis sumažinti kaštus.
„Vietoj trijų priežiūros institucijų liks viena ar beveik viena. Paprastesnis auditas, vieno juridinio asmens valdymas, vietoj 3 vadovų ir 3 valdybų lieka vienas vadovas, gali mažėti įvairiausių pareigybių. Sumažės administracinių, teisinių, audito ir panašių išlaidų“, – vardijo K.Lisauskas.
Kad tokius sprendimus bankai priima siekdami mažinti kaštus pritaria ir V.Plunksnis, pastebėjęs, kad didžioji dalis Skandinavijos kapitalo bankų ar draudimo bendrovių Baltijos šalyse ir šiuo metu valdomi centralizuotai.
Vis dėlto A.Romanovskis įžvelgia ir daugiau priežasčių, kodėl SEB priėmė sprendimą pagrindinę būstinę įkurti ne Lietuvoje, o Estijoje.
„Pastaruosius keletą politinių sezonų bankai palyginus su kitais ekonomikos dalyviais buvo raupsuoti – pradedant didesniu pelno mokesčiu, nuolatiniu plakimu už per didelius pelnus, pamirštant, kad ir valstybė pasipelno iš didesnio pelno mokesčio. Nekalbant apie solidarumo mokestį, kuris nukrito bankams iš dangaus – jie teigia, kad sužinojo apie tai iš politikų spaudos konferencijos. Vos kelios šalys įsivedę tokį mokestį“, – kalbėjo LVK prezidentas.
2020 metais Lietuva daugiau nei 2 mln. eurų metinio pelno uždirbantiems bankams įvedė laikiną 20 proc. pelno mokestį (Lietuvoje standartinis tarifas – 15 proc.), tačiau 2021 metais jis tapo nuolatiniu. 2023 metais Lietuva dvejiems metams įvedė bankams laikiną solidarumo įnašą, kurį vėliau pratęsė ir 2025 metams.
Estijos finansų ministras Jürgenas Ligi trečiadienį socialiniuose tinkluose pareiškė manantis, kad būtent dėl Estijos sprendimo netaikyti papildomų mokesčių bankams SEB ir pasirinko Taliną savo būstine.
Jis pridūrė, kad šis SEB sprendimas yra įrodymas, kad įvesti bankų mokestį būtų buvusi klaida, rašo estų portalas err.ee.
„Jei prieš 20 metų džiaugėmės, kad esame matomi, kaip Skandinavijos priemiestis, kur gali saugiau ir patogiau investuoti, tai pastaraisiais metais politinėje apyvartoje skandinaviški bankai tapo keiksmažodžiu. Niekam nepatinka, kai į juos nuolat spjaudo“, – Lietuvos politikų požiūriui į bankus kritikos negailėjo A.Romanovskis.
Jis stebėjosi, kad nors politikai, visą laiką kartojantys, kad bankų rinkoje nėra konkurencijos ir reikia ją skatinti, užsiima ne konkurencijos skatinimu, o medžiokle tų, kurie dar likę rinkoje.
Klientai pokyčių pajusti neturėtų
Lietuvos bankas 15min portalui atsiųstame komentare teigė, kad SEB banko klientai, preliminariu vertimu, pokyčių neturėtų pajusti.
„Banko indėlininkams, atsiskaitomųjų sąskaitų savininkams, draudimo produktų, investicinių ar kitų paslaugų turėtojams niekas nesikeis, galios visos sutartys, įkainiai ir pan. Taip pat nesikeis ir apdraustųjų indėlių suma – 100 000 Eur“, – rašoma Lietuvos banko komentare.
Pastaraisiais metais politinėje apyvartoje skandinaviški bankai tapo keiksmažodžiu.
Tuo tarpu sprendimų priėmimas dėl verslo projektų finansavimo, kaip daro prielaidą A.Romanovskis, pagrindinei SEB būstinei įsikūrus Estijoje gali prailgėti ir tapti sudėtingesnis. Pastaraisiais metais Lietuvos verslas ir taip skųsdavosi, kad bankuose gauti paskolas sudėtinga – dėl šios priežasties išpopuliarėjo įmonių obligacijų platinimas.
Sumažės Lietuvos banko vaidmuo
SEB banko statuso pakeitimas į filialą taip pat reiškia, kad Lietuvos banko ir kitų Lietuvos institucijų vaidmuo banko veiklai mažėja.
A.Romanovskis teigė, kad pagrindinę būstinę atidarius Taline, Estija taps atsakinga už SEB finansinį stabilumą. Estijos centrinis bankas prižiūrės SEB veiklą, šioje šalyje bankas mokės indėlių draudimo įmokas.
V.Plunksnis atkreipia dėmesį, jog Lietuvoje 2024 metų viduryje šios įmokos pakilo, o SEB pagrindinę būstinę atidarius Estijoje, nuo 2027 metų Lietuvoje neteksime didžiausio įmokų mokėtojo.
Nors politikai visą laiką kartoja, kad bankų rinkoje nėra konkurencijos ir reikia ją skatinti, užsiimta ne konkurencijos skatinimu, o medžiokle tų, kurie likę rinkoje.
Lietuvos banko pateiktais duomenimis, bankai Lietuvoje nuo 2024 m. liepos 1 d. jau moka 0,2 proc. įmoką nuo apdraustų indėlių.
Kaip aiškino J.Govina, indėlių draudimo įmokos – garantijos sistema, ant kurios laikosi pasitikėjimas bankais.
„SEB pagrindinę būstinę iškėlus į Estiją, ten bus mokamos indėlių draudimo įmokos, o įvykus blogiausiam scenarijui, bankrotui, jau Estija būtų atsakinga už kompensacijas“, – aiškino J.Govina.
Lietuvos banko komentare teigiama, kad dabar SEB banką visose trijose Baltijos šalyse tiesiogiai prižiūri ECB. Nacionalinės priežiūros institucijos glaudžiai bendradarbiauja su ECB vykdant prudencinę priežiūrą, tai pat tiesiogiai vykdo priežiūrą finansinių paslaugų, vartotojų apsaugos ir pinigų plovimo prevencijos srityse.
„Kalbant bendrai apie bankų filialų priežiūrą Europos Sąjungoje, prudencinių reikalavimų vykdymo priežiūrą vykdo namų (angl. home) valstybės priežiūros institucijos, o paslaugų, vartotojų apsaugos ir pinigų plovimo prevencijos priežiūra užtikrina priimančios šalies (angl. host) priežiūros institucijos“, – rašoma komentare.
A.Romanovskis vardijo ir daugiau pokyčių – iki šiol SEB Lietuvos bankui mokėjo priežiūros mokesčius, laikė mūsų šalies centriniame banke rezervus. Visa tai jau vyktų Estijoje.
Vis dėlto didžiąją dalį mokesčių SEB bankas Lietuvoje mokėtų ir tapęs filialu.
„Jei veikla nesikeis, tai ir mokesčiai išliks – gyventojų pajamų mokestis (GPM), pelno mokestis, NT. Kaip Lietuva rinko, taip ir rinks mokesčius nuo tos dalies, kuri yra čia“, – komentavo K.Lisauskas.
Tiesa, dar vienas galimas praradimas Lietuvai – gerai apmokamos darbo vietos. J.Govinos nuomone, SEB būstinės įkūrimas Estijoje reiškia, kad aukščiausi vadovai, sprendimų priėmėjai ilgainiui koncentruosis ten, kur pagrindinė banko buveinė, o ne banko padalinys.
