„Sukčiai pradėjo taikyti naują apgaulės būdą, kuris angliškai vadinamas spoofing, kai, pasinaudoję technologijomis, pakeičia savo telefono numerį taip, kad atrodytų, jog skambinama iš oficialaus banko telefono numerio. Sukčius prisistatęs banko darbuotoju ir neva skambinantis iš banko telefono numerio gali sukelti pasitikėjimą“, – įspėja SEB banko Prevencijos departamento direktorius Audrius Šapola.
Anot jo, pastebima, kad dažniausiai tokie sukčiai, klastojantys ir naudojantys banko telefono numerį, bendrauja rusų kalba, nes skambina iš užsienio, todėl, pasiūlius kalbėti lietuviškai, pokalbį, tikėtina, baigtų.
Panašią taktiką sukčiai jau kurį laiką taiko siųsdami netikras SMS žinutes ir apgaulingai nurodydami siuntėjo vardą, kuris gali būti ir valstybinės institucijos, ir banko pavadinimas. Kadangi telefonai žinutes grupuoja pagal siuntėjo vardą, tokios žinutės, ypač jei jos atsiduria ankstesnio tikro susirašinėjimo su banku ar institucija lange, gali pasirodyti labiau įtikinančios.
„Dar kartą primename, kad klientai būtų atidūs ir kritiškai vertintų skambučių ar žinučių turinį. Svarbu atminti, kad, nesvarbu, kuo prisistato asmuo, su kuriuo bendraujate, – banko, Finansinių nusikaltimų tarnybos, „Sodros“ ar Valstybinės mokesčių inspekcijos darbuotoju, policininku – savo slaptažodžių ar mokėjimo kortelių duomenų negalima atskleisti niekam“, – pabrėžia A.Šapola.
Anot jo, klientams svarbu žinoti, kad pats bankas klientams žinutėse nesiunčia aktyvių nuorodų į interneto banką, taip pat nesiunčia sutrumpintų nuorodų (//bit.ly).
SEB bankas atkreipia dėmesį, kad nemažai žmonių vis dar yra linkę dvejoti, kam galima atskleisti savo asmeninius prisijungimo prie interneto banko duomenimis. SEB banko saugumo internete testo rezultatai rodo, kad tarp trijų klausimų, į kuriuos atsakydami gyventojai klysta dažniausiai, yra klausimas, kuri Lietuvoje veikianti institucija gali prašyti asmeninių prisijungimo prie interneto banko duomenų. Todėl svarbu įsidėmėti, kad to daryti negali niekas.
