– Ar sėdimas darbas biure turi įtakos galimiems sveikatos pakitimams?
– Vienareikšmiškai – taip. Mūsų visuomenė yra atomiška, neveiksni visuomenė, kuri dėl pasikeitusių gyvenimo sąlygų šiandien tiesiog įkalinta sėdėti. Ankstesnius fizinius darbus keičia pasyvesni, sėdimi darbai, nes tai, ką įprastai darydavo žmonės, šiandien atlieka mašinos, staklės, techninė įranga. Kokios viso to pasekmės?
Pirmiausia, atsiranda vis daugiau didžiulį antsvorį turinčių žmonių. Jeigu tokie žmonės laiku nesikreipia į specialistus ir nekeičia savo gyvenimo būdo, tuomet pas gydytojus anksčiau ar vėliau pakliūva dėl rimtų kardiologinių, atramos judamojo aparato sutrikimų ar diabeto. Taip pat seniai įrodyta, kad antsvoris turi neigiamo poveikio storosios žarnos, krūties vėžio ir kitiems susirgimams.
Visuomet sakau, kad medicina gali išspręsti tik 10 proc. problemos, 50 proc. įtakos turi įpročiai ir gyvenimo būdas, na ir po 20 proc. paveldimumas ir aplinkos užterštumas. Tačiau Lietuvoje nedirbama su prevencija – žmonės ateina ir prašosi pagalbos tik tuomet, kai pasidaro blogai.
– Kaip turėtų keistis mūsų darbo įpročiai?
– Pirmiausia, žmonės turi išmokti dirbti su pertraukomis. Jas dažnas užmiršta. Petraukų metu svarbu nesėdėti vienoje vietoje, o pasivaikščioti, geriausia pajudėti (prasitampyti), prasimankštinti.
Skandinavijoje, pavyzdžiui, didžioji dalis įmonių yra įsirengusios kambarius su specialia įranga – diržais, gumomis, kamuoliais, ir žmonės yra išmokyti, kaip per 10 minučių galima pasimankštinti. Jeigu dirbamas sėdimas darbas, būtina kas valandą ar bent kas dvi tiek laiko skirti judėjimui.
Jeigu monotonišką darbą atliekantis žmogus per valandą skiria 10–15 minučių pertraukai, jo produktyvumas smarkiai padidėja. Nors dirba apie 1,5 val. trumpiau nei įprastai, bet geba padaryti žymiai daugiau. Svarbiausia daryti pertraukas ir kuo daugiau judėti.
– Kai kurios įmonės Lietuvoje jau ima naudoti reguliuojamo aukščio stalus, kurie leidžia keisti darbinę padėtį – iš sėdimos į stovimą. Ar jie gelbsti, t. y. sprendžia jūsų įvardytą problemą?
– Taip, tai yra tikrai puikus dalykas. Savo biuriui esame įsigiję „Narbuto“ gaminamų biuro baldų. Jeigu žmogui atsibosta arba jis pavargsta, jis gali bet kada keisti savo padėtį – dirbti atsisėdęs arba atsistojęs.
Jeigu žmogus, atliekantis monotonišką darbą, per valandą skiria 10–15 minučių pertraukai, jo produktyvumas labai padidėja
Taip pat esame interaktyvaus biuro koncepcijos pradininkai, nes turime viską, ko reikia monotonišką sėdėjimą pakeisti judesiu. Tai ir dviratis, ir gumos, ir kamuoliai ir diržai, ir lazdos ir t.t. Kai yra laiko, pietų metu išeiname pasivaikščioti su lazdomis, o po darbo dažnas mina dviratį.
Kai kurios įmonės, tarkime, vietoj kėdžių naudoja guminius kamuolius. Vis labiau populiarėja vadinamoji aktyvaus sėdėjimo [angl. active sitting] koncepcija, kurios pagrindinė mintis yra ta, jog žmogaus sėdėjimas turi būti judrus, dinamiškas.
– Teigėte, jog pasikeitus darbo sąlygoms, būtina keisti ir gyvenimo įpročius. Tačiau nuo ko reikėtų pradėti?
– Pirmiausia, kaip sakau, reikia kelti žmonių sąmoningumo lygį ir suvokimą, kas yra fizinis aktyvumas. Lietuva yra kraštutinumų šalis – jeigu žmonės sportuoja, tai be proto, visi bėga maratonus, rungiasi.
Dabar labai populiaru „susimesti“, išsinuomoti salę, nusisamdyti trenerį, na ir tada visi „varo“... Nė nesvarbu, ar vienodos fizinės apkrovos tinka visiems. Juk ta pati treniruotė vienam gali būti tinkama, kitam kenksminga. Reikia nuolatos stebėti, kas vyksta su žmogumi, kaip jo organizmas reaguoja į vieną ar kitą apkrovą.
Skandinavai fizinio aktyvumo skatinimui yra pritaikę valstybinių programų. Pastebėta, jog investuojant pinigus į švietimą (šiuo klausimu), keliant fizinio raštingumo ir sveikatos raštingumo suvokimą galima sutaupyti daugybę pinigų, užuot mokėjus už vaistų kompensacijas, nedarbingumą ir pan.
Ne tik Skandinavijoje, bet ir Suomijoje jau daugiau nei 30 metų yra vykdomos nacionalinės programos: kompensuojami abonementai sveikatingumo klubuose, žmonės skatinami pirkti sveiką maistą, tam suteikiamos mokestinės lengvatos verslui ir patrauklesnės draudimo sutartys besidraudžiantiems sveikatą.
Lietuva yra kraštutinumų šalis – jeigu žmonės sportuoja, tai be proto, visi bėga maratonus, rungiasi
Kaip jau minėjau, yra du keliai. Arba tapti vaistų pramonės rėmėju, arba šiek tiek susiimti, šiek tiek pakeisti gyvenimo būdą ir pradėti gyventi ramiai ir sveikai. Tačiau turi pasikeisti požiūris į sveiko gyvenimo būdo puoselėjimą, kuris apima sveikatinamąjį fizinį aktyvumą (SFA), mitybą ir streso valdymą.
Paskutiniai dokumentuose pateikti ES bendrijos EK siūlymai (2013 metų gruodžio mėn.) skatina užsiimti sveikatinamuoju fiziniu aktyvumu (SFA) arba sveikatai nerizikinga veikla ir sveikatą bei funkcinį pajėgumą gerinančia fizinio aktyvumo forma.
