„Kai pradėjau gamybą, mano tikslas visai nebuvo pinigai, labiausiai aš norėjau realizuoti save, savo idėjas, o pamažu atsirandantis veiklos rezultatas vedė į priekį“, – sako Remigijus Balčiūnas, kuris, prieš dešimtmetį, būdamas vos 24-erių, nusprendė mesti samdomą darbą ir imtis visiškai naujos, netikėtos jam pačiam, veiklos.
Idėja – iš asmeninio poreikio
„Istorija labai paprasta – su šeima ieškojome baldų savo būstui, norėjosi kažko jaukaus, netikėto, tačiau drauge stilingo. Iškart kilo mintis apie sėdmaišius, tačiau Lietuvoje, galima sakyti, nebuvo, iš ko rinktis. Atsisiųsti iš užsienio – labai brangu. Pamaniau, kad ir pats galiu tokį daiktą padaryti”, – pasakoja R.Balčiūnas. Jis įsigijo reikalingų priemonių ir ėmėsi darbo.
„Suradau tinkamą audinį, granules bei užtrauktukus ir vietinėje siuvykloje užsakiau savo pirmąjį torto formos sėdmaišį“, – pasakoja Remigijus. Rezultatas maloniai nustebino ne tik jį, bet ir draugus – R.Balčiūnas suprato, kad produktą galima pasiūlyti ir kitiems.
Dar studijuojant Remigijui vis kildavo minčių imtis savo veiklos, jį traukė marketingas, vadyba, todėl, supratus, kad sėdmaišių gamyba – įdomi ir perspektyvi sritis, vyras priėmė sprendimą visa galva į ją pasinerti.
Parodos – tramplinas į užsienio rinkas
Šiuo metu „Pušku pušku“ – didžiausia sėdmaišių gamintoja Lietuvoje ir viena iš konkurencingiausių sėdmaišių įmonių Šiaurės Europoje. Pagrindinės šalys, į kurias, be Lietuvos, keliauja įmonės produkcija – Vokietija, Latvija, Suomija, Estija, Švedija.
Jau verslo pradžioje Remigijus suprato, kad, norint sėkmingai ir pelningai dirbti, reikia ieškoti galimybių prekybai užsienio rinkose.
Jau verslo pradžioje Remigijus suprato, kad, norint sėkmingai ir pelningai dirbti, reikia ieškoti galimybių prekybai užsienio rinkose.
„Dar ankstyvoje verslo stadijoje atlikau rinkos analizę, kuri parodė, jog Lietuvoje gerai sekasi tik tiems baldų gamintojams, kurie turi partnerių užsienyje ir gali realizuoti produkciją už Lietuvos ribų. Kitaip tariant, kurie eksportuoja, – pasakoja R.Balčiūnas, – tą supratęs, iškart ėmiau ieškoti būdų, kaip užmegzti ryšių su potencialiais stambiais pirkėjais.“
Remigijaus įmonė sudalyvavo tarptautinėje parodoje užsienyje, kur pristatė savo produkciją ir pabandė „išplaukti į platesnius vandenis“. Pirmoji paroda buvo labai gera patirtis, pasitvirtino lūkesčiai dėl didėjančių įmonės produkcijos pardavimų. Vis dėlto, tokia investicija į naujas rinkas bei įmonės pristatymą pasirodė tikrai brangi. „Tačiau nusprendėme nesustoti ir judėti į priekį, – pasakoja R.Balčiūnas, -pasinaudojome ES parama verslui – užpildėme paraišką, gavome finansavimą ir tai suteikė mums galimybę sudalyvauti kitose parodose.“
Prie plėtros prisidėjo ES
Idėją dalyvauti parodose paskatino ne vien tik finansiniai motyvai. Svarbus faktorius buvo ir pačios įmonės vidiniai tikslai – didinti bendrovės ženklo žinomumą ir savo veiklos efektyvumą. Įsitikinę, kad ES parama gali tiesiogiai prisidėti prie verslo plėtros, Pušku pušku pasinaudojo ir kitomis ES siūlomomis galimybėmis.
Bendrovės produktyvumo ir darbo našumo didinimui įdiegiant inovatyvias elektroninio verslo sistemas labai padėjo Europos regioninės plėtros fondas, – sako R.Balčiūnas, – taip pat pasinaudojome ir ES parama jaunų žmonių pirmam darbui, priėmėm darbuotojų, kurių bendradarbiavimas su įmone davė puikių rezultatų.“
Plėsdamas verslą R.Balčiūnas pasinaudojo „Investicijų ir verslo garantijų“ (INVEGA) teikiama paskolos garantija, leidžiančia gauti kreditą tokioms įmonėms, kurioms be pagalbos sunku atitikti bankų ir kredito unijų keliamus reikalavimus.
Šiandien, pasak Remigijaus, galima drąsiai sakyti, kad ES parama padėjo plėsti savo pardavimų apimtis per naujus kontaktus, susidomėjimą produkcija, todėl, tikima, įmonei pavyks išlaikyti užimamą rinkų dalį ir plėstis naujose rinkose, taip nuolatos didinant eksportą.
Pasak Remigijaus, galima drąsiai sakyti, kad ES parama padėjo plėsti savo pardavimų apimtis per naujus kontaktus, susidomėjimą produkcija.
Bendradarbiavimas – ir asmeninė, ir įmonės vertybė
Šiandien R.Balčiūnas savo verslo istorija mielai dalinasi su jaunų žmonių auditorijomis – moksleiviais, studentais, verslo „pradinukais“. Pasak Remigijaus, jis ir pats daug žinių sėmėsi iš praktinių pavyzdžių, kitų verslininkų patirties.
„Man atrodo, gyvas bendravimas, tiesioginis kontaktas padeda greičiau perteikti informaciją ir patirtį kitam. Kuo greičiau tą informaciją perduodi, tuo greičiau jaunas žmogus gali ją įsisavinti ir, nieko nelaukiant, greičiau realizuoti. Iš to visi išlošia, juk realizuotos idėjos prisideda ir prie Lietuvos gerovės“, – mano „Pušku pušku“ įkūrėjas.
Pasak Remigijaus, jis vadovaujasi bendradarbiavimo principu – ne tik mielai pasidalina savo patirtimi, bet ir informacija, kuri galėtų būti naudinga verslą pradedantiems jauniems žmonėms. „Jei reikia, aš ir partnerių kontaktais pasidalinu, neslapukauju, esu įsitikinęs, kad bendradarbiavimas yra vienas iš sėkmingos veiklos bruožų“, – sako jis.
Išdrįst nelengva, bet malonumas atperka
Remigijus sako pastebintis, kad tikrai nemažai žmonių dirba samdomą ir nemėgiamą darbą, neteikiantį malonumo. „Tik tada, kai imiesi savo veiklos, suvoki, ką iš tikrųjų reiškia su malonumu dirbti, atiduoti asmeninę energiją visu 100 proc. tam, kad pasiektum užsibrėžtą tikslą“, – sako verslininkas. Remigijus sutinka, kad daugeliui sunku ryžtis ir pradėti, tačiau, sako jis, kodėl tiesiog nepabandyti?
„Asmeninėje veikloje daug sparčiau auga profesinės kompetencijos, neįkainojama yra ir patirtis, kuri man, asmeniškai, yra didžiausias pasiekimas, svarbesnis už finansinius rodiklius“, – sako Remigijus.
Pasak jo, jaunam ir norinčiam verslą pradėti žmogui labiausiai trūksta patirties, daug praktinių dalykų tiesiog nėra žinoma, stokojama įgūdžių. „Vis dėlto patarčiau nebijoti, imti ir daryti. Gal nepavyks vieną kartą, gal nepavyks šešioliktą kartą, bet septynioliktą pavyks, – sako R.Balčiūnas, – bet kuriuo atveju įgysite unikalios patirties, ir ji tikrai pravers gyvenimo kely, kad ir koks jis būtų.“
Remigijus sako, kad ir sėdmaišių versle būta nesėkmių. „Tačiau aš į nesėkmes žiūriu kaip į dar vieną iššūkį, su kuriuo reikia susitvarkyti, – sako jis, – ir, išmokęs pamoką, judu toliau.“
Tik tada, kai imiesi savo veiklos, suvoki, ką iš tikrųjų reiškia su malonumu dirbti, atiduoti asmeninę energiją visu 100 proc.
Bendrosios rinkos potencialas – neribotas
ES – viena iš seniausių pasaulio ekonomikų. Beveik visos Europos įmonės yra smulkios arba vidutinio dydžio (būtent tokios, kaip ir R.Balčiūno sėdmaišių bendrovė); daugiau kaip 9 iš 10 yra mikroįmonės (kurių metinė apyvarta mažesnė nei 2 mln. eurų). Dėl šios priežasties buvo sukurta ES politika, kuria siekiama padėti tokioms įmonėms augti: nustatyti ir spręsti pagrindines problemas, su kuriomis jos susiduria, pavyzdžiui, sutrumpinti įmonės steigimo trukmę.
Be to, kad būtų galima išnaudoti visą savo verslo idėjos potencialą, ES gali padėti nuo su finansavimu ar mokymu susijusių dalykų iki verslo tinklų arba mainų programų.
Šią vasarą startavusi Europos Komisijos kampanija EUandMe kviečia jaunus žmones atkreipti dėmesį į galimybes pradėti verslą bei įgyti naujų įgūdžių. O tų galimybių, kaip sako VšĮ „Versli Lietuva“ verslumo departamento direktorius Gytis Morkūnas, yra tikrai nemažai.
Sužinoję apie galimybes, asmenys yra linkę naudotis šiomis priemonėmis ir sėkmingai vysto savo verslą.
„Tai – įvairūs mokymai, galimybės gauti konsultacijas bei finansinės priemonės, skatinančios pradėti verslą. Dažnai žmonės nepradeda savo verslo dėl baimės suklysti, neapibrėžtumo ir nežinomybės. Tad, suteikus galimybes verslui kreiptis pagalbos ar patarimo, galime prisidėti prie verslumo skatinimo. Į mus kreipiasi nemažai jaunimo, kuris turi daug idėjų, nori pradėti verslą, tačiau dažnai nežino visų galimybių.
Tad konsultacijų metu paminime įvairias priemones, kuriomis gali pasinaudoti pradedantieji verslininkai. Pastebime, kad, sužinoję apie galimybes, asmenys yra linkę naudotis šiomis priemonėmis ir sėkmingai vysto savo verslą“, – sako G.Morkūnas.
#EUandME
Norėtum praplėsti savo akiratį? Pirmyn! Daugiau informacijos #EUANDME
