Iškart po to vyko balsavimas, ką toliau daryti su prezidentūros pataisomis. Parlamentarai nusprendė jas grąžinti prezidentūrai tobulinti.
Tikslas – uždrausti karo propagandą
Pataisas Seimui pristatė prezidentės vyriausioji patarėja Rūta Kačkutė. Jos teigimu, pataisų paskatino imtis pasikeitusi geopolitinė situacija ir praktikoje išaiškėję Visuomenės informavimo įstatymo trūkumai. Ji pabrėžė, kad priešiška propaganda ir dezinformacija kelia grėsmę Lietuvos saugumui.
Visuomenės informavimo įstatymo pataisomis prezidentė siūlo įtvirtinti, kad ne mažiau kaip 90 proc. Lietuvoje retransliuojamų televizijos programų turėtų būti oficialiomis Europos Sąjungos kalbomis, išskyrus specializuotus (teminius) paketus. Prezidentūros teigimu, šiuo metu iki 30 proc. visų retransliuojamų programų Lietuvoje sudaro rusiška produkcija, praneša BNS.
Prezidentūros teigimu, šiuo metu iki 30 proc. visų retransliuojamų programų Lietuvoje sudaro rusiška produkcija.
Projektu siūloma numatyti, kad už karo propagavimą ir kurstymą, raginimus kėsintis į Lietuvos suverenitetą ir nepriklausomybę Lietuvos radijo ir televizijos komisija galėtų ne tik svarstyti transliavimo ar retransliavimo licencijos sustabdymo ar nutraukimo klausimą, bet ir skirti pinigines baudas.
Už raginimą prievarta keisti Lietuvos konstitucinę santvarką, skatinimą kėsintis į jos nepriklausomybę, karo kurstymą galėtų būti skiriama piniginė bauda iki 100 tūkst. litų, bet ne didesnė kaip 5 proc. transliuotojo ar retransliuotojo metinių pajamų praėjusiais metais.
Taip pat būtų numatytos baudos už pornografijos, seksualinių paslaugų, lytinių iškrypimų, taip pat ir žalingų įpročių, narkotinių ar psichotropinių medžiagų reklamavimą ar propagavimą. Už tai grėstų iki 50 tūkst. litų bauda.
Netinkamos priemonės?
Socialdemokratė Birutė Vėsaitė išreiškė nepritarimą tokioms pataisoms. Pasak jos, kanalų ribojimas atima iš žmonių teisę į informaciją.
Kodėl yra manoma, kad Lietuvos piliečiai yra asilai, neturintys kritinio mąstymo? – klausė B.Vėsaitė.
„Kodėl yra manoma, kad Lietuvos piliečiai yra asilai, neturintys kritinio mąstymo? Ar nemanote, kad tokiomis pataisomis bus apribotos žmonių teisės į laisvą informacijos sklaidą?“ – klausė ji. Seimo narė tikino, kad televizijas žiūri pensininkai, kurių didelė dalis nemoka anglų kalbos, taigi pataisomis šie žmonės bus atkirsti nuo informacijos.
Pataisoms nepritarė ir socialdemokratas Mindaugas Bastys: „Prievartinis kelias neišspręs visų problemų. Ar nereikėtų stiprinti Lietuvos radijo ir televizijos įtakos mūsų valstybės gyvenime, kad visuomenė būtų tinkamai informuojama, tinkamai šviečiama?“
Liberalas Remigijus Šimašius sakė, kad kanalų draudimas gali sukelti priešingą efektą. Jeigu kabelinės televizijos privalės sumažinti ne Europos Sąjungos kanalų skaičių, tai nereiškia, kad propagandiniai kanalai iš eterio dings.
„Jeigu kabelinė televizija siūlo 20 proc., ar nebus taip, kad ji išmes vieną ukrainietišką kanalą, „Dožd“, o visi propagandiniai kanalai liks?“ – klausė jis.
Už pataisas, be prezidentės patarėjos, pasisakė Andrius Kubilius ir Valentinas Stundys. Pastarasis tikino, kad prezidentės pataisos nenumato nieko naujo – tai yra tik Visuomenės informavimo įstatymo stiprinimas.
„Atrodo, lyg neturėtume įstatymo, kuriame aiškiai surašytos normos: nuo neskelbtinos informacijos iki pagrindinių visuomenės informavimo principų. Todėl įtarinėjimai, kad pataisos sustiprins cenzūrą, kelia nuostabą. Prezidentė siūlo tikslinti tai, kas jau yra įstatyme. Pataisos turi du svarbius aspektus. Pirmas yra orientacija į medijų atsakomybę. Antras – LRTK galių sustiprinimas, kad normos, kurios jau yra ir dabar, efektyviai veiktų. Pataisas reikia vertinti, įvertinus ir geopolitinį kontekstą“, – sakė jis.
Retransliuotojai nesibaimina
„TEO LT“ atstovas žiniasklaidai Antanas Bubnelis 15min.lt sakė, kad jų retransliuojamų kanalų skaičius neviršija 10 proc., todėl pataisos, net jei ir būtų priimtos, bendrovei beveik neturėtų įtakos.
„Mes turime dvi televizijos paslaugas arba dvi technologines platformas – skaitmeninę ir antžeminę. Tai vienoje platformoje turime tris kanalus, kurių kilmės šalis nėra Europos Sąjunga. Pagal licencijas retransliuojame 30 kanalų. Ne Europos Sąjungos kanalai sudaro 10 proc. turinio, tai mums tarsi nieko daryti nereikėtų.
Kitoje platformoje, kur signalas jau yra siunčiamas kabeliu, turime 6 kanalus ne ES kalbomis. Baziniame kanalų pakete yra 55 kanalai. Bet vienas iš tų šešių kanalų yra muzikinis. Jeigu jis bus pripažintas neturintis kalbos, tai taip pat į 10 procentų tilptume“, – sakė TEO atstovas žiniasklaidai Antanas Bubnelis.
Tuo metu „Viasat“ viešųjų ryšių atstovas Gediminas Galkauskas neįvardijo, kokią dalį jų retransliuojamų kanalų sudaro trečiųjų šalių kanalai.
„Remiantis šių metų TNS TV auditorijos tyrimo duomenimis, „Viasat“ klientai Rusijos televizijų programas žiūri 6 kartus mažiau nei kabelinių televizijų operatorių. „Viasat“ turi daug kokybiško, vakarietiško turinio, todėl mūsų šios pataisos negąsdina“, – sakė jis. Kol nebus priimtas įstatymas, „Viasat“ išsamiau jo nekomentuos, tačiau 15min.lt patikino, kad visada laikosi įstatymų.
