Seimo narys dar pavasarį užregistravo Farmacijos įstatymo pataisą, kuri leistų mieste veikti tik penkioms vaistinėms, priklausančioms tam pačiam tinklui. Parlamentaras mano, kad tai yra būdas sumažinti vaistų kainas ir kovoti su, pasak jo, įsigalėjusia monopolija.
Šiuo metu Lietuvoje veikia 1303 vaistinės, dauguma jų priklauso 5 tinklams. Taigi, pagal naują tvarką jas reikėtų arba uždaryti, arba vaistines perkelti į naujas įmones ar net pervadinti. Pavyzdžiui, vien „Eurovaistinė“ Vilniuje turi 46, Kaune valdo 31 vaistinę.
„Vaistai nėra bulvės, pomidoras ar agurkas, vaistas reikalingas pagydyti, tai išskirtinė prekė. Todėl reikia atsižvelgti į tai“, – sakė Seimo narys. Mišriajai Seimo narių grupei priklausantis politikas teigia, kad tinklams nepriklausančių vaistinių mažėja, o vaistai brangsta. Todėl toks ribojimas esą įneštų naujų vėjų.
Tačiau P.Urbšio idėja Seime sutikta su didesne ar mažesne pašaipa.
„Mes ir jūs pats suprantate, kad čia teikiate visišką nesąmonę“, – sakė konservatorius Mykolas Majauskas. Tačiau P.Urbšys priminė Estiją. Ši šalis, jo duomenimis, panašiai apribojo vaistinių steigimą – tik ten įvedė gyventojų skaičiaus cenzą.
Rengiant įstatymo projektą politikas sako įvertinęs Estijos bei Lenkijos pavyzdžius.
Estijoje priimtas įstatymas numatantis, kad vienas vaistininkas gali turėti ne daugiau kaip keturias vaistines apskrityse, kuriose gyventojų skaičius yra daugiau nei 4000, mažesnėse apskrityse vaistininko turimų vaistinių skaičius neribojamas.
Lenkijoje teisės aktuose numatyta, kad vaistines galės steigti tik farmacijos mokslus baigę asmenys, bet ir jiems galės priklausyti ne daugiau kaip keturios vaistinės. Naujai statomos negalės būti arčiau kaip 500 metrų nuo jau veikiančios, o kiekvienoje vietovėje vaistinių bus leidžiama įsteigti tiktai tiek, kad kiekviena aptarnautų ne mažiau kaip po tris tūkstančius gyventojų.
„Pateikit faktus, kokios nesąmonės ten nutiko“, – emocingai reagavo į pašaipas Seimo narys.
„Vietoje „Eurovaistinės“ atsiras „Eurovaistinė A“ ir „Eurovaistinė B“. Kam reikia tų absurdiškų pasiūlymų?“ – kvatojo konservatorius Jurgis Razma.
M.Majauskas prognozavo, kad tokiu atveju vaistinės kreiptųsi dėl žalos atlyginimo iš valstybės, o siūlymą pavadino pasiruošimu rinkimams.
Įstatymo pataisa galėjo prieštarauti ir Konstitucijai, tačiau Seimo narys sakė, kad įstatymas gintų vartotojo interesus. Todėl prieštaravimo Konstitucijai, pasak jo, nėra.
M.Majauskas prieš balsavimą klausė ir to, ką daryti su vaistininkais, kurių šimtai ar tūkstančiai netektų darbo. Bet P.Urbšys mano, kad vaistininkams tik padidėtų galimybės rasti darbo.
Seimo narys Raimondas Martinėlis atkreipė dėmesį, kad vaistinių tinklai gali išskaidyti vaistines į įmones ir taip apeiti įstatymą. Idėjos autorius P.Urbšys neatmetė tokios galimybės, bet sakė, kad teisėsauga turi tuo rūpintis.
Edmundas Pupinis domėjosi, ar P.Urbšys domėjosi rinkos ekonomikos mastais – kuo didesnis tinklas, tuo gali būti lankstesnis kainų klausimu. Tačiau P.Urbšys mano kitaip. Kuo didesnis monopolis, tuo mažiau pasirinkimo dėl kainų, atsakė Seimo narys.
Parlamentarė Asta Kubilienė sakė, kad idėja gal ir būtų sveikintina, bet pavėluota bent dešimt metų. Ji mano, kad dėl to gali atsirasti ir teisinių pasekmių.
Pasišaipęs Seimas galiausiai atmetė P.Urbšio pasiūlymą riboti vaistinių steigimą.
Šiuo metu Lietuvos Respublikoje yra 1303 vaistinės. Kai kurios iš jų gyventojus aprūpina vaistais per 684 kaimo vietovėse esančias pirminės sveikatos priežiūros įstaigas. 1064 vaistinės priklauso vaistinių tinklams: UAB „Nemuno vaistinė“ priklauso 295 vaistinės (sudaro 22,64 proc. vaistinių), UAB „Eurovaistinė“ – 285 vaistinės (21,87 proc.), UAB „Gintarinė vaistinė“ – 230 vaistinių (17,65 proc.), UAB „Norfos vaistinė“ – 96 vaistinės (7,37 proc.), UAB BENU vaistinė Lietuva, – 83 (6,37 proc.) vaistinės.
