Teigiama, kad šis statusas leis įstaigai skolintis rinkoje, pagreitins strateginių projektų įgyvendinimą.
Už tokius Kelių įstatymo pakeitimus balsavo 67 Seimo nariai, o penki susilaikė.
„Valstietis“ Robertas Šarknickas priekaištavo, kad direkciją pertvarkyti norima jai pradėjus dirbti pelningai.
„Kai tik įmonės pradeda pelningai dirbti, jos pertvarkomos į akcines bendroves“, – teigė jis.
Kai kurie Seimo nariai mano, kad tiap ruošiama dirva įstaigos privatizavimui.
„Dar po metų, po dvejų (...) šitos įmonės gali būti ir biržose, o dar po trejų metų ateis jų privatizavimas“, – teigė Lietuvos regionų frakcijai priklausantis Remigijus Žemaitaitis.
Tuo metu Ekonomikos komiteto pirmininkas konservatorius Kazys Starkevičius teigė, kad norint Kelių direkciją privatizuoti bus būtinas Seimo leidimas, o to paties komiteto narys Andrius Kupčinskas tikino, kad bet kokios bendrovės listingavimas rodo, jog įmonė yra atvira, platina akcijų emisijas viešai, kasmet teikia ataskaitas apie veiklos rodiklius.
Direkcija prieš metus jau buvo pertvarkyta iš biudžetinės įstaigos į valstybės įmonę.
Planuojama, kad dar viena pertvarka padidins įmonės veiklos efektyvumą, pagreitins strateginių projektų įgyvendinimą, leis pritaikyti aukščiausius korporatyvinio valdymo standartus.
Šiemet liepą Seimas pritarė, kad keturios susisiekimo sektoriaus įmonės – Lietuvos oro uostai, „Oro navigacija“, Vidaus vandens kelių direkcija ir Klaipėdos jūrų uosto direkcija – taptų akcinėmis bendrovėmis. 100 proc. jų akcijų valdys valstybė. Pertvarką planuojama įgyvendinti iki 2022 metų pabaigos.
