Pastaruoju metu viešojoje erdvėje atsirado ne viena istorija apie nemalonias su pavežėjais susijusias patirtis. Vartotojai skundėsi nelegaliai dirbančiais, priekabiaujančiais ar nei angliškai, nei lietuviškai nemokančiais vairuotojais.
Problema dėl pavežėjų kalbų mokėjimo atkreipė ir Seimo dėmesį.
Šiuo metu Valstybinės kalbos konstituciniame įstatyme prievolė mokėti lietuviškai numatyta tik žmonėms, kurie viešajame sektoriuje dirba pagal darbo sutartį. Individualia veikla besiverčiantiems gyventojams (tarp jų – pavežėjams) tokia prievolė nėra taikoma.
Tačiau siūloma tai keisti ir naujoje įstatymo redakcijoje numatyti, kad reikalavimas mokėti valstybinę kalbą nebebūtų siejamas su darbo santykių forma.
R.Lopata: pradėjau gauti rinkėjų kreipimusis
„Siūlymas kilo iš to, kad pradėjau gauti rinkėjų kreipimusis. Nors aš moku rusų, anglų kalbas, man problemų nekyla, bet kai pagalvoji, yra tokių žmonių, kurie nemoka nei rusų, nei anglų, ir jiems neįmanoma susikalbėti. Į Seimo salę netrukus pateks įstatymo projektas ir jame bus įrašytos nuostatos dėl viešojo sektoriaus santykio su lietuvių kalba“, – 15min kalbėjo pataisų iniciatorius, Lietuvos liberalų sąjūdžio frakcijos narys Raimundas Lopata.
Paklausus, ar nemano, kad tai būtų perteklinis reikalavimas, R.Lopata sakė, kad klausimas yra principinis.
„Daug kas sako, kad projektas neliberalus, bet čia yra principinis dalykas dėl Lietuvos Respublikos Konstitucijoje numatytų dalykų. Aš, kaip liberalas, pasisakau už tai, kad visi turėtų alternatyvų, kuriomis galėtų pasinaudoti, kad klientai galėtų kalbėti lietuviškai, galų gale paprašyti sustoti, kai pasidaro bloga“, – nurodė parlamentaras.
Šis reikalavimas nebūtų taikomas ukrainiečiams – jiems šiuo metu yra taikoma laikinoji apsauga, taigi jie neprivalo mokėti valstybinės kalbos dirbdami viešajame sektoriuje.
Be to, R.Lopata pridūrė, kad kitą savaitę šį siūlymą aptars su „Bolt“ vadovais.
„Jie norėtų padiskutuoti apie galimus sprendimus. Kitą savaitę žiūrėsime, kokias išeitis jie mato“, – sakė Seimo narys.
A.Pacevičius: būtinybė kalbėtis kyla retai
„Bolt“ platformos, dėl kurios vairuotojų ir kilo ši iniciatyva, vadovas Lietuvoje Andrius Pacevičius 15min komentavo, kad visuomenėje vykstanti diskusija apie reikalavimus pavežėjų taikomoms paslaugoms bei jų apibrėžimui yra teigiamas dalykas.
„Iki šiol aktyviai bendradarbiavome su šiuos reikalavimus įgyvendinančiomis institucijoms, todėl diskusijai persikėlus į Seimą esame pasiruošę dalintis savo įžvalgomis bei teikti pasiūlymus įstatymų kūrėjams“, – teigė A.Pacevičius.
Visgi, jo teigimu, „Bolt“ technologijos eliminuoja verbalinio kontakto poreikį standartinės kelionės atveju. Maršrutas, kaina, atvykimo, išlaipinimo ir netgi tarpinio sustojimo vietos nurodomos prieš užsakant kelionę. Net ir tuo atveju, jeigu iškyla būtinybė kelionės metu, dialogas įmanomas tiesiog programėlėje – čia įdiegta automatinio vertimo galimybė, teigė jis.
„Platforma yra atvira įvairių tautybių atstovams. Šiuo metu „Bolt Driver“ programėlę darbui naudojantys pavežėjai joje gali rinktis iš daugelio kalbų. Didžioji dauguma darbui renkasi lietuvių kalbą, tačiau net ir tarp besirenkančių anglų kalbą – dauguma Lietuvos piliečiai, o tarp besirenkančių rusų – nemažai ukrainiečių“, – tikino jis.
„Poezijos mokėti nereikia“
Tuo metu Lietuvos pavežėjų profesinės sąjungos atstovas Edvinas Naraškevičius komentavo, kad šį klausimą profsąjunga kelia jau seniai, ir tikisi, kad jis pagaliau bus išspręstas.
„Pilietis, išsikvietęs pavežėją, nebegali susikalbėti lietuviškai. Tai nėra geras dalykas, nes paslauga populiari tarp vilniečių, dažnai tėvai kviečia pavežėjus vaikams – iš mokyklos ar į mokyklą. Ne visi suaugę kalba angliškai ar rusiškai, kad galėtų susikalbėti su vairuotojais, o tai vienareikšmiškai reikalinga“, – 15min sakė E.Naraškevičius.
Pasak jo, nekalbama apie tai, kad pavežėjai turėtų lietuviškai mokėti labai gerai – kalbama apie bazines žinias.
„Kad mokėtų tokias frazes kaip „laba diena“, „viso gero“, „į kairę“, „į dešinę.“ Nesakome, kad reikia poeziją suprasti, bet bent jau elementariausius minimalius įgūdžius reikia turėti“, – tvirtino jis.
E.Naraškevičiaus teigimu, žmonės skundžiasi, kad su pavežėjais negali susikalbėti arba net išreiškia džiaugsmą, kai pamato, kad automobilį vairuoja lietuvis, nes „pagaliau bus galima susikalbėti.“ Yra ir kuriozinių situacijų, kai keleiviui pusvalandį tenka laukti pavežėjo dėl nesusikalbėjimo.
Paklausus, ar nemano, kad dėl to gali sumažėti pavežėjų iš užsienio, E.Naraškevičius sakė, kad prievolė turėti lietuvių kalbos pagrindus jiems padėtų geriau integruotis. Be to, jo teigimu, toks reikalavimas egzistuoja ir kitose šalyse.
Latvijoje net negalėtum užsiimti individualia pavežėjimo veikla, jei nepateiktum pažymėjimo, kad moki latviškai.
„Jei žmogus važiuoja dirbti į užsienio šalį, jis stengiasi įgyti elementarių kalbos įgūdžių. Tūlas lietuvis, vykdamas į Angliją, mokosi anglų kalbos, jis neturi abejonių, kad to iš jo bus reikalaujama. Juolab kad toks reikalavimas yra didžiojoje dalyje ES valstybių. Latvijoje net negalėtum užsiimti individualia pavežėjimo veikla, jei nepateiktum pažymėjimo, kad moki latviškai“, – pavyzdį pateikė pašnekovas.
Tiesa, gali būti ir kitokių alternatyvų – pavyzdžiui, programėlėje galėtų atsirasti modifikacija, kur vairuotojas nurodytų, kokiomis kalbomis kalba, o keleivis išsirinktų jam tinkamą variantą.
„Išsikviesdamas vairuotoją pavežėjas gali pasirinkti, kokį automobilį kviestis – ekonominį, su vaiko kėdute, prabangų ar su dar kokia nors modifikacija. Lygiai taip pat gali būti nurodoma informacija, ar vairuotojas kalba lietuviškai, ar ne. Kad keleiviui netektų anglakalbis vairuotojas, jei nemoka šios kalbos“, – pastebėjo jis.
Kad pavežėjus reikėtų įpareigoti kalbėti lietuviškai, jau anksčiau siūlė Valstybinė kalbos inspekcija. Jos viršininkas Audrius Valotka komentare teigia, kad inspekcija nuolat gauna skundų dėl lietuvių kalbos nemokančių „Bolt“ pavežėjų.
„Kovo 15 dieną „Bolt“ paskelbė apie reikalavimą vairuotojams išlaikyti anglų kalbos egzaminą, bet iki šiol nereikalauja mokėti lietuvių kalbos. Atkreipiame visuomenės dėmesį, kad Kalbos inspekcija dar 2020 m. pradžioje kreipėsi į Švietimo, mokslo ir sporto ministeriją, siūlydama koreguoti Valstybinės kalbos įstatymą ir įteisinti prievolę mokėti lietuvių kalbą visose paslaugų srityse nepriklausomai nuo darbo santykių formos. Ministerija įregistravo siūlomą įstatymo pakeitimo projektą, bet Seimas iki šiol jo nesvarstė, todėl „Bolt“, veikdama Lietuvos teritorijoje, ir toliau teikia pirmenybę užsienio, o ne lietuvių kalbai“, – sako A.Valotka.
Lietuvos transporto saugos administracija nurodo, kad per dvejus metus galimybė verstis pavežėjo veikla buvo suteikta beveik 14 tūkst. asmenų.
