M.Majauskas siūlo panaikinti galiojantį reikalavimą įmonėms, norinčioms organizuoti nuotolinius lošimus, turėti antžeminį tinklą.
Taip pat siūloma įvesti veiklos licencijas. Norint organizuoti nuotolinius lošimus, licencija kainuotų 0,5 mln. eurų, atidaryti kazino, teikti lošimų A ir B kategorijos automatais paslaugas – po 0,3 mln. eurų, bingo, totalizatorių ir lažybų punktus – po 0,1 mln. eurų. Už visų rūšių lošimų licenciją tektų mokėti 1 mln. eurų.
Tokia tvarka galiotų naujoms įmonėms, o visos jau veikiančios rinkoje per kelerius metus turės persitvarkyti – irgi gauti licencijas ir susimokėti.
Tarp galimų naudų – didesnė apsauga nuo lošimų poveikio
Pasak įstatymo iniciatoriaus, pakeitus nuotolinių lošimų licencijų išdavimo tvarką Lietuvoje ir įvedus licencijos išdavimo mokestį, į rinką galės ateiti tik finansiškai pasirengę lošimų organizatoriai. Taip pat manoma, kad tokiu būdu bus sudarytos palankesnės konkurencinės sąlygos veikti bei užtikrinama teikiamų lošimo paslaugų kokybė.
„Taip pat, įvedus licencijų išdavimo mokestį, bus surenkami papildomi mokesčiai į valstybės biudžetą ir tokiu būdu bus sudarytos galimybės geriau apsaugoti visuomenės ir lošėjų interesus nuo neigiamo lošimų poveikio”, - teigiama įstatymo pakeitimo projekto aiškinamajame rašte.
Siūloma, kad leidimai visoms lošimų vietoms galėtų būti išduoti tik gavus savivaldybės tarybos sutikimą ir tik 5 metų terminui. Šiuo metu leidimas atidaryti lošimo įstaigą neterminuotas.
Tikisi ir reikšmingų sumų į biudžetą
M.Majauskas, trečiadienį pristatydamas siūlymą, sakė, kad pataisas parengė su Lošimų priežiūros tarnyba. Vienas iš siūlymo tikslų yra panaikinti diskriminuojančias nuostatas, kurios, pasak parlamentaro, „leido trims įmonėms monopolizuoti nuotolinių žaidimų rinką.“
„Antras tikslas yra įvesti adekvačius licencijos mokesčius – tokius, kokie yra daugelyje Europos Sąjungos šalių. Trečia – stiprinti savivaldos vaidmenį, užtikrinant, kad savivaldybė turėtų teisę išduoti arba neišduoti leidimo antžeminiams lošimų punktams, atsižvelgiant į kriminogeninę ir kitą susijusią situaciją“, – tikino M.Majauskas.
Lietuvos regionų frakcijoje dirbantis Andrius Palionis tikslinosi dėl reikalavimo nuotolinius lošimus norinčioms organizuoti įmonėms turėti antžeminį tinklą.
„Norėčiau pasitikslinti – kiek atsimenu, kai buvo įteisinami Lietuvoje nuotoliniai lošimai, Lošimų priežiūros tarnyba rekomendavo sąsają turėti su žeme. Kokios priežastys, kad dabar pakeitė poziciją? Nes suprantu, kad buvo reikalinga žemė, kad vykdytų kontrolę ir būtų draudžiami nelegalūs nuotoliniai lošimai“, – kalbėjo A.Palionis.
Tačiau M.Majauskas sakė, kad būtent tarnyba iniciavo šios nuostatos panaikinimą.
„Man yra naujiena, kad tai yra Lošimų priežiūros tarnybos inicijuota dalis, nes būtent tarnyba inicijavo šios nuostatos panaikinimą. Dar keisčiau, kad Lietuvoje iki šiol tokią nuostatą turėjome. Mano žiniomis, niekur ES, gal net ir visame pasaulyje nebuvo reikalavimo, norint teikti nuotolinius lošimus, turėti antžeminius punktus. Ir ne šiaip, o konkretų skaičių, kuris galimai susijęs su jau esamais lošimų organizatoriais. Tai galimai ir korupcinė schema, kai esantys lošimų organizatoriai, turėdami tam tikrus lošimų punktus, sugebėjo Seimo narius įtikinti į įstatymą įrašyti reikalavimą, kad visi kiti, norintys teikti nuotolinius lošimus, turėtų tiek antžeminių punktų, kiek ir esantys žaidėjai“, – sakė M.Majauskas.
Tuo metu konservatorių frakcijos narys Sergejus Jovaiša klausė, kaip, priėmus pataisas, pasikeistų įplaukos į biudžetą.
Atsakydamas M.Majauskas minėjo, kad tikimasi reikšmingų sumų.
„Šiuo metu visos veikiančios, azartinius lošimus turinčios organizacijos per tam tikrą laikotarpį turės gauti licencijas ir susimokėti šiuos mokesčius. Galime kalbėti apie papildomus milijonus pajamų jau iš esamų (įmonių – 15min). Taip pat visos naujos atėjusios bendrovės, panaikinus diskriminacines nuostatas, turės susimokėti pakankamai reikšmingus licencijų mokesčius, kas reiškia dar mažiausiai kelis papildomus milijonus eurų pajamų“, – nurodė Seimo narys.
Kai kurie siūlymą vadino drąsiu
Mišrioje Seimo narių grupėje dirbantis Vytautas Bakas siūlymą vadino drąsiu.
„Drąsus siūlymas, linkiu ir rudenį tęsti tokiu pačiu tempu. Kartu noriu paklausti, kokios prognozės – kiek po įstatymo priėmimo gali atsirasti papildomų subjektų, kurie Lietuvoje ateitų į šį verslą?“, – klausė V.Bakas.
Savo ruožtu M.Majauskas sakė, kad gali būti, jog į šalį ateis daugiau nuotolinius lošimus organizuojančių ir profesionaliai paslaugas teikiančių bendrovių.
„Matome, kad tiek Latvijoje, tiek Estijoje yra reikšmingai daugiau nuotolinius azartinius lošimus organizuojančių bendrovių. Tikimės, kad panaši situacija gali vystytis ir Lietuvoje, kai monopolizuota rinka bus labiau diversifikuota, galbūt bus daugiau profesionalias paslaugas teikiančių įmonių. Tai reiškia ir daugiau pajamų į biudžetą“, – akcentavo pataisų iniciatorius.
Siūlymas toliau bus svarstomas komitetuose.
Duomenų analitikos bendrovės „Scorify“ surinktais duomenimis, azartinių lošimų ir loterijų įmonių grynasis pelnas pastaraisiais metais išaugo 4,04 proc. – nuo 25,7 mln. eurų 2019 metais iki 26,7 mln. eurų 2020 metais.
Darbuotojų skaičius šiose įmonėse šių metų birželio 1 dieną siekė 1803, prieš metus – 1977.
