Už įstatymo Dėl užsieniečių teisinės padėties pataisas balsavo 84 Seimo nariai, prieš buvo keturi ir susilaikė 25 parlamentarai. Numatyta, kad pataisos įsigalioja nuo rugsėjo.
VRM pataisos sudaro galimybę į Lietuvą atvykti trečiųjų šalių piliečiams, kurie perkeliami laikinai dirbti kaip vadovai, specialistai ar aukštąjį universitetinį išsilavinimą turintys stažuotojai iš trečiosiose šalyse įsteigtų įmonių į šių įmonių atstovybes.
Pakeitimai padaryti dėl Europos Sąjungos direktyvos, kurią perkelti Lietuva jau vėluoja. Anot Vyriausybės, direktyvos dėl bendrovės viduje perkeliamų trečiųjų šalių piliečių nuostatos į nacionalinę teisę turėjo būti perkeltos iki praėjusių metų lapkričio 29 dienos.
Įstatyme įtvirtintas naujas pagrindas išduoti leidimą laikinai gyventi, kai užsienietis perkeliamas įmonės viduje. Į Lietuvoje įsteigtą priimančiąją įmonę užsienietis iš trečiosios šalies galės būti perkeltas kaip vadovas, specialistas ar darbuotojas – stažuotojas, jeigu atitiks reikalavimus dėl kvalifikacijos ir profesinės patirties.
Darbuotojo – stažuotojo atveju bus taikomi reikalavimai dėl aukštojo universitetinio išsilavinimo ir stažuotės programos, toks asmuo turės būti tam tikrą laikotarpį išdirbęs siunčiančioje užsienio valstybėje įsteigtoje įmonėje.
Aštriausios diskusijos parlamente aptariant pataisas kilo dėl termino, per kurį įmonės perkeliamam užsieniečiui turėtų būti pateikiamas atsakymas dėl leidimo laikinai gyventi Lietuvoje. Dalis parlamentarų siūlė nustatyti mėnesio terminą argumentuodami šalies ekonominio konkurencingumo užtikrinimu, kita grupė reikalavo dviejų mėnesių termino, kad Valstybės saugumo departamentas turėtų pakankamai laiko užsieniečių patikrinimui.
Pritarta dviejų mėnesių terminui, kaip ir siūlė pagrindinis Užsienio reikalų komitetas.
„Mes puikiai turime suprasti, kad turime būti konkurencingi regione ir negalime nagrinėti prašymų iki begalybės, šitas sprendimas yra subalansuotas, tiek saugumo, tiek patrauklumo požiūriu“, – sakė Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto pirmininkas „valstietis“ Vytautas Bakas.
Liberalų sąjūdžio frakcijos seniūnas Eugenijus Gentvilas tuo tarpu tvirtino, kad tokie terminai neadekvatūs, kai sprendžiama dėl leidimų Ukrainos ar Baltarusijos piliečiams.
„Ultra radikaliems oponentams, kurie apskritai nenori čia matyti užsieniečių, aš pasakysiu – jei mes sunkiname įsidarbinimo, atvykimo į Lietuvą sąlygas mus gerai pažįstantiems ukrainiečiams ar ir baltarusiams, su kuriais galime susikalbėti, turime bendrą istorinę praeitį, tiems ultra radikaliems aš pasakau – ignoruodami šituos, mes per Europos Komisijos siūlymus susilauksime padidintų kvotų, bes tos kvotos kalba ne apie Ukrainos ar Baltarusijos piliečius“, – sakė liberalas.
Kaip pažymi VRM, Valstybės saugumo departamento duomenimis, praktikoje daugėja užsienio įmonių filialų, steigiamų neketinant vykdyti jokios veiklos, o tik siekiant užsieniečiui gauti leidimą gyventi, todėl nustatyti tam tikrus saugiklius. Pavyzdžiui, jei darbuotojus priimanti įmonė nepraneštų įgaliotoms institucijoms apie sąlygų, kurios taikomos užsieniečio perkėlimui, pasikeitimą ar perkeliamo užsieniečio darbo įmonėje pradžią, tai jai užtrauks nuo 140 iki 600 eurų baudą.
Taip pat pataisomis nustatyta, kad prieglobsčio prašytojai galės būti apgyvendinami ne tik centre Pabradėje. Pasak VRM, taip norima pasirengti situacijoms, jei prieglobsčio prašytojų skaičius Lietuvoje viršytų valstybės galimybes juos apgyvendinti tam skirtame Užsieniečių registracijos centre Pabradėje.
