Už tokią tvarką balsavo 73 Seimo nariai, prieš – 1, susilaikė 6. Ekonomikos ir inovacijų ministrė Aušrinė Armonaitė tikisi, kad naujoji tvarka padės lengviau pritraukti įmones iš tokių šalių kaip Baltarusija
Įstatymo projektą pristačiusi A. Armonaitė sakė, kad persikėlimu į Lietuvą domisi 110 Baltarusijos įmonių, o 42 jau pradėjo persikėlimo procesą.
„Įstatymo pakeitimai iš esmės padėtų į Lietuvą pritraukti daugiau talentų, daugiau pridėtinės vertės ir daugiau galimybių. Kriterijus atitinkantiems darbdaviams Lietuvos reguliavimas bus draugiškesnis, o persikelti savo darbuotojus būtų galima automatiškai. Užimtumo tarnyba nevertintų darbuotojo atitikties Lietuvos darbo rinkos poreikiams, tai nuspręstų pats investuotojas“, – teigė ministrė.
Pagal įstatymo pakeitimus, leidimas gyventi darbuotojo šeimos nariui būtų išduodamas tokiam pačiam laikui kaip ir pačiam darbuotojui. Šeimos narys turėtų teisę dirbti Lietuvoje. Dėl leidimo gyventi Lietuvoje galėtų kreiptis visi investuotojo darbuotojai, nepriklausomai nuo kvalifikacijos.
Įstatymo pakeitimu numatyta, kad tie verslai, kurie šalyje investuotų ne mažiau nei 1,448 mln. eurų, su Vyriausybe ar jos įgaliota institucija sudarytų investicijų sutartis, kuriose nustatomos specialios investavimo ir verslo sąlygos.
Tokios įmonės turėtų atitikti minimalaus atlyginimo reikalavimą. Šis turėtų būti ne mažesnis nei 1,5 karto iki investicijų sutarties sudarymo Lietuvos statistikos departamento paskelbto savivaldybės, kurioje investuojama, vidutinio mėnesinio darbo užmokesčio. Įmonė įsipareigotų sukurti ne mažiau nei 20 darbo vietų.
Įmonių grupės, kuriai priklauso investuotojas, metinės pajamos bent vienais finansiniais metais per pastaruosius trejus metus turėtų būti ne mažesnės kaip 2 500 000 eurų.
Įstatymo pakeitimai paliestų trečiųjų šalių (ne Europos Sąjungos ar Europos laisvosios prekybos asociacijos valstybės) piliečius ir jų šeimos narius, norinčius dirbti Lietuvoje. Jiems būtų taikomos lengvesnės leidimo gyventi ir dirbti sąlygos, tačiau darbuotojai turės atitikti bent vieną iš šių sąlygų.
Asmuo turės būti investuotojo ar investuotojo įmonių grupės darbuotojas, o darbdavys įsipareigos naujoje darbo vietoje jį įdarbinti ne trumpesniam kaip vienerių metų laikotarpiui. Kitas galimas kriterijus – investicijų sutarties sudarymo dieną asmuo turės būti investuotojo įmonės darbuotojas ir dirbti pagal investicijų su Lietuva sutartį numatytoje sukurti darbo vietoje. Kriterijus tenkins ir toks investuotojas, kuriam nuosavybės teise priklauso ne mažiau kaip 1/10 įstatinio kapitalo Lietuvoje įsteigtos investuojančios įmonės. Asmens investicijos į šią įmonę turi sudaryti ne mažiau kaip 14 tūkst. eurų.
Bent vieną iš šių sąlygų atitinkantys darbuotojo šeimos nariai taip pat galės pasinaudoti galimybe gyventi ir dirbti Lietuvoje.
Parlamentarai susirūpinę ir diplomais, ir mokyklomis
Konservatorius Mykolas Majauskas projektą pristatančiai A.Armonaitei pirminė, kad Lietuvoje šiuo metu vyrauja aukštesnis nei ES vidurkis nedarbo lygis. Jis teiravosi, kaip šie sprendimai galėtų paveikti nedarbo situaciją, bei prašė patikslinti, ar siekiant pritraukti talentus, aukštasis išsilavinimas iš tiesų nebus kriterijus.
Į šį klausimą ministrė atsakė, kad darbo rinkos asimetrija yra ilgamečių šalies iššūkių problema, susijusi ir su švietimo sistema ir su paradoksalia situacija, kad augant nedarbui, laisvų darbo vietų skaičius didėja. „Projektas turėtų pozityvios įtakos. Įsivaizduokite, jeigu persikelia dalis darbuotojų, veikla vis tiek vyksta Lietuvoje. Tai reiškia, kad yra daugiau sinergijos su vietos verslu, paklausos vietos paslaugoms“, – sakė ji.
A.Armonaitė patvirtino, kad jei įstatymas būtų priimtas, išsilavinimo kriterijaus perkeliamo darbuotojo atžvilgiu neliktų. „Dėl perkėlimo sprendžia pats investuotojas. Projekte nėra apibrėžiama, kas yra talentas, o kas nėra. Tačiau norėčiau pažymėti, kad tai nebus grėsmė šalies darbo rinkai, tai bus galimybė“.
Konservatorius Edmundas Pupinis teiravosi dėl sostinės galimybių priimti galimai pagausėsiantį gyventojų srautą. „Šeimos nariai reikalauja tam tikrų sąlygų čia gyventi ir mokytis, o daug asmenų nori gyventi Vilniuje. Ar mokyklos bus pasiruošusios ir ar pedagogų bei socialinės paramos užteks?“, – ministrės klausė jis.
A.Armonaitė atsakė, kad Vilniuje švietimo prieinamumas tautinių bendrijų kalbomis yra geras, be to, dalyje tokių mokyklų yra laisvų vietų. Ji pabrėžė, kad reikėtų daugiau susikoncentruoti ties tokių mokyklų kokybe ir vylėsi, kad integracija į visuomenę vyks sklandžiai.
Nors projektas priimtas ryškia balsų dauguma, prieš balsavimą Seimo salėje girdėjosi ir kritikos. „Laisvės partija" kalba, kad jiems vertybės svarbiau negu verslas, bet Aušrinė Armonaitė nepasakė, kokios tai vertybės. Mes visi žinome, kokios tai velniškos vertybės, sukuriamas chaosas ir betvarkė. Investicijos yra tik priedanga, greitai mes mąstysime kaip danai ar kaip kitos Vakarų šalys kaip juos [imigrantus] išvaryti lauk“, – naująjį įstatymą kritikavo parlamentaras Valdemaras Valkiūnas.
Ne tik verslo, bet ir žmogaus teisių klausimas
A.Armonaitė taip pat užsiminė, kad tokie paketimai šaliai galėtų būti naudingi ne tik iš verslo, tačiau iš žmogaus teisių pusės. Parlamentarams ji papasakojo balandį įvykusią istoriją, kaip iš didžiausio Baltarusijos startuolių centro „Imaguru“ buvo išvaikyti darbuotojai, o vėliau liepta išsikraustyti.
„Į Lietuvą jau periskėlė ne viena IT įmonė, tarp jų ir žaidimą „World of Tanks“ kurianti bendrovė „Wargaming“, moterų sveikatos programėlę kurianti „Flo health“, „Coherent Solutions“ ir kitos. Vyksta didelė konkurencinė kova dėl šių talentų, mūsų kaimynės nesnaudžia ir kviečia aktyviai atvykti pas juos. Privalome tai daryti ir mes. Ne tik dėl didelės pridėtinės vertės mūsų šalyse ar jų mokamų mokesčių, bet ir dėl vertybinių dalykų. Šie darbuotojai galėtų kurti gyvenimą šalia savo šalies ir atėjus laiko galėtų sugrįžti į jau kitokią Baltarusiją“, – sakė A.Armonaitė.
Kiti, ateityje teikiami pakeitimai, pasak A.Armonaitės, galėtų būti atleisti persikeliančias įmones nuo muito ir importo mokesčių, kadangi atsivežami daiktai šiuo metu yra apmokestinami. Taip pat bus sprendžiami ir banko sąskaitos atidarymo klausimai, nes atidaryti sąskaitą Lietuvos bankuose gali būti sudėtinga.
Pasiūlytas įstatymo projektas bus toliau svarstomas Seimo komitetuose – pagrindinis komitetas bus Ekonomikos, papildomi – Biudžeto ir finansų bei Socialinių reikalų ir darbo komitetai. Svarstymo data – gegužės 25 d.
