Parlamentas 117 balsais už, niekam nebalsavus prieš priėmė vasarą prezidento vetuotas Transporto veiklos pagrindų įstatymo pataisas ir papildomus saugiklius.
„Pergyventi labai neturėtume, kad jos išslys iš valstybės rankų, bet turbūt mes visi siekiame, kad valstybės valdomos įmonės turėtų duoti kuo didesnę grąžą dividendų pavidalu į Lietuvos biudžetą“ – prieš balsavimą teigė Ekonomikos komiteto narys konservatorius Andrius Kupčinskas.
Tuo metu darbietis Artūras Skardžius keistais pavadino A.Kupčinsko teiginius.
„Man tai keistai iš valdančiųjų skamba žodžiai, kad neišslys iš valstybės rankų ir nebus privatizuojamos įmonės, tai juk jau buldozeriu buvo priimti sprendimai. Ačiū prezidentui, kad jis juos vetavo. Juk žingsniai jau buvo padaryti, kad pelningiausios mūsų įmonės atsidurtų privačiose rankose“, – replikavo A.Skardžius.
G.Nausėda liepą vetavo birželį priimtas įstatymų pataisas, kuriomis iki 2022 metų pabaigos Lietuvos oro uostai, „Oro navigacija“, Vidaus vandens kelių ir Klaipėdos jūrų uosto direkcijos taps akcinėmis bendrovėmis.
Seimui priėmus pataisas jose numatytas reikalavimas, kad visos šių bendrovių akcijos priklauso valstybei, savivaldybei arba jų valdomoms bendrovėms, taip pat kad jų valdomos infrastruktūros objektais negali būti užtikrinamos kitų įmonių prievolės.
Pataisose taip pat numatyta, kad strateginius objektus valdančių įmonių prievolės galėtų būti užtikrinamos tik gavus Nacionaliniam saugumui užtikrinti svarbių objektų apsaugos koordinavimo komisijos leidimą.
Be kita ko, numatoma, Klaipėdos uosto direkcija turės stebėtojų tarybą su valstybės atstovais ir nepriklausomais nariais.
Seimo rudens sesijoje planuojama svarstyti ir dar vienos valstybės įmonės – Lietuvos automobilių kelių direkcijos (LAKD) – pertvarką.
Mažinti valstybės įmonių skaičių Lietuvą ragina Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacija (EBPO), į kurią Lietuva įstojo 2018-aisiais.