Seimas ketvirtadienį priėmė tai numatančias Bankų įstatymo pataisas: už balsavo 105 Seimo nariai, o susilaikė vienas.
Biudžeto ir finansų komiteto pirmininkas konservatorius Mykolas Majauskas tvirtino, kad per 10-metį bankų sektoriuje konkurencija sumažėjo ir yra tokio kritinio lygio, jog daugelio paslaugų įkainiai yra didesni nei kaimyninėse šalyse.
M.Majausko teigimu, dėl išaugusios bankų koncentracijos jų paslaugos yra brangesnės: „Iš esmės keli bankai dominuoja ir jie (...) gali didinti įkainius“.
Jis pabrėžė, kad Lietuvoje jau buvo keli sandoriai, kurie prasprūdo pro LB priežiūrą. Jis minėjo pavyzdžius, kai „Citadele“ grupė įsigijo „Unikredit lizingą“, DNB banką, 2017 metais įsigijusį „Nordea“ banko portfelį, „Swedbank“, kuris 2016 metais įsigijo „Danske“ banko portfelį, bei Šiaulių banką, pernai įsigijusi „Danske“ banko portfelį.
„Jei būtų šis įstatymas priimtas anksčiau, būtų sureaguota (...). Tai reikalautų labai atidaus LB vertinimo ir klausimas, ar toks sprendimas ir toks leidimas būtų išduotas“, – kalbėjo M.Majauskas.
Pakeitimai leis LB tikrinti planuojamus bankų įsigijimo sandorius ir įvertinti rizikas, pritarti arba nepritarti jiems. Įstatyme išvardijami ir sandoriai, galėsiantys daryti įtaką sektoriaus koncentracijai.
Dabar LB gali kontroliuoti atskirų bankų susijungimus ir kartu su Konkurencijos taryba spręsti, ar toks susijungimas galimas, ar jis nekelia sisteminės rizikos, tačiau bankai nesusijungia, o įsigyja vienas kitą arba dalį verslo.
Lietuvos banko valdybos pirmininkas Gediminas Šimkus yra pareiškęs, kad didelės koncentracijos šalies bankų rinkoje problemą galima spręsti plečiant kredito unijų sektorių, kapitalo rinką bei stiprinant kitus jau veikiančius finansų rinkos dalyvius.
Europos Komisija taip pat pažymi, kad Lietuvos bankų sektorius yra vienas labiausiai koncentruotų ES, todėl didėja ir sisteminė rizika. Trims didžiausiems bankams „Swedbank“, SEB ir „Luminor“ priklauso apie 80 proc. rinkos.
Lietuvoje praėjusių metų pabaigoje veikė 10 bankų ir 6 užsienio bankų filialai.