Seimas tęs diskusijas, ar reikėtų neberiboti vadovų kadencijų

Seimas antradienį tęs svarstymus, ar nuo liepos atšaukti valstybės valdomų, valstybinių ir jų antrinių įmonių ir jų grupių vadovų kadencijų ribojimus, kurie buvo įvesti prieš kelerius metus.
Seimas susirinko į neeilinę sesiją
Seimas / Pauliaus Peleckio / BNS nuotr.

Praėjusį ketvirtadienį parlamentarams susiginčijus dėl būtinybės nebetaikyti ribojimų, Seimas Valstybės ir savivaldybės įmonių bei Akcinių bendrovių įstatymų pataisų svarstyme padarė pertrauką.

„Nuomonės ir valdančiųjų koalicijoje, ir opozicijoje yra įvairios (dėl kadencijų – BNS). Tai tas balsavimas bus labai skirtingas. Sunku pasakyti, kurių balsų bus daugiau. Čia nėra tas atvejis, kur būtų ar koalicijoje tvirtai sutarta, ar taip matytųsi, kad yra balsų persvara. Yra balansas apylygis balsų už ir prieš“, – BNS sakė Seimo pirmininkės pirmasis pavaduotojas konservatorius Jurgis Razma.

Idėją panaikinti draudimą bendrovių vadovams eiti daugiau kaip dvi kadencijas iš eilės pasiūlė aštuoni konservatoriai, „valstietis“ Juozas Vaižgalys, liberalas Juozas Baublys ir socialdemokratas Kęstutis Vilkauskas.

Specialiųjų tyrimų tarnyba (STT) Seimui pateiktoje išvadoje nurodo, kad siūlomi pakeitimai gali turėti įtakos galimai neskaidriai valstybės ir savivaldybių valdomų įmonių vadovų veiklai, nepotizmo ar kronizmo įsigalėjimui.

Pakeitimais siūloma leisti bendrovėms, kurių daugiau kaip pusė akcijų priklauso valstybei ar savivaldybei, vadovauti tam pačiam žmogui neribotą kadencijų skaičių. Viena kadencija tęstųsi penkerius metus.

Sprendimą dėl esamo vadovo tinkamumo vadovauti toliau priimtų bendrovės valdyba, stebėtojų taryba arba akcininkų susirinkimas, bet to, būtų įvertinta, ar įmonė ar grupė pasiekė veiklos tikslus.

Ši nuostata, be kita ko, irgi netenkina STT, kurios teigimu, valstybės valdomos įmonės veiklos vertinimo apimtis tiesiogiai gali neatspindėti visų šios įmonės vadovo veiklos aspektų, todėl kyla abejonių, ar atsižvelgimas tik į įmonės veiklos rezultatus yra pakankamas pagrindas spręsti dėl vadovo skyrimo kitai kadencijai.

Seimas taip pat spręs, ar žodį „kadencija“ keisti į „laikotarpį“. Kaip teigiama Vyriausybės išvadoje, pastarojo žodžio reikšmė labiau atitiktų siūlomą teisinį reguliavimą.

Dabar tas pats vadovas gali būti skiriamas ne daugiau kaip dvi kadencijas iš eilės – 10 metų. Po dviejų iš eilės kadencijų, padarius vienos kadencijos „atšalimo“ laikotarpio pertrauką, jis gali toliau būti paskirtas įmonės vadovu.

Siekiant įmonių veiklos skaidrumo bei sprendžiant atsinaujinimo problemą kadencijų ribojimas įvestas 2017 metais. Būtinybė riboti kadencijas aiškinama tuo, kad beveik pusės valstybės įmonių (34 iš 79) vadovų vadovavo daugiau nei 10 metų, o ilgiausiai, t. y. daugiau nei 20 metų, valstybės įmonėms vadovavo 12 miškų urėdijų ir kelių priežiūros srityje veikiančių valstybės įmonių vadovai.

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą
Reklama
Išmanesnis apšvietimas namuose su JUNG DALI-2
Reklama
„Assorti“ asortimento vadovė G.Azguridienė: ieškantiems, kuo nustebinti Kalėdoms, turime ir dovanų, ir idėjų
Reklama
Išskirtinės „Lidl“ ir „Maisto banko“ kalėdinės akcijos metu buvo paaukota produktų už daugiau nei 75 tūkst. eurų
Akiratyje – žiniasklaida: tradicinės žiniasklaidos ateitis