Tokį draudimą B.Vėsaitė ir O.Leiputė siūlo įtvirtinti naujajame Darbo kodekse, kurį šiuo metu svarsto Seimas.
Parlamentarės nurodo, kad draudimas dirbti šiomis dienomis galiotų mažmeninėms prekybos įmonėms, o išimtys nėra numatomos. Parlamentarės nepateikė ir tokių įmonių apibrėžimo.
Pasak advokatų profesinės bendrijos „Fort“ advokato Andrius Mamontovo, Mažmeninės prekybos įmonių nesąžiningų veiksmų draudimo įstatyme tokia įmone yra laikoma bendrovė, prekiaujanti nespecializuotose parduotuvėse, kuriose vyrauja maisto prekės, gėrimai ir tabako gaminiai.
„Manyčiau, kad mažmeninės prekybos įmonės sąvoka turėtų būti aiškinama naudojantis šiame įstatyme pateiktu apibrėžimu. Labai nedidelė tikimybė, kad ši sąvoka būtų aiškinama plačiau“, – BNS sakė A.Mamontovas.
Todėl, pasak jo, pritarus tokiam parlamentarių siūlymui, didžiųjų švenčių dienomis nedirbtų tik mažmeninės prekybos tinklų parduotuvės, pavyzdžiui, „Akropolio“ prekybos centre negalėtų dirbti „Maxima“, o kitų jame veikiančių parduotuvių veikla nebūtų ribojama.
Ekonomikos komiteto narė B.Vėsaitė sako, kad didžiuosiuose prekybos centruose esančiose pramoninių prekių parduotuvėse per šventes dirbantys žmonės netenka galimybės deramai paminėti švenčių – jie nedalyvauja šventiniuose renginiuose ir minėjimuose, nepraleidžia laiko kartu su šeimomis.
Pasak parlamentarių, 2015 metų trečiąjį ketvirtį „Maximos“, „Iki“, „Rimi“ ir „Norfos“ prekybos tinkluose dirbo apie 32 tūkst. žmonių, o visose mažmeninės prekybos įmonėse – 115,6 tūkst. žmonių.
Seimas panašias pataisas jau yra svarstęs – uždrausti prekybos tinklams dirbti per šventes parlamentarai buvo nusiteikę praėjusių metų lapkritį, tačiau per paskutinį balsavimą persigalvojo ir atmetė socialdemokrato Broniaus Paužos parengtą Mažmeninės prekybos įmonių nesąžiningų veiksmų draudimo įstatymo pataisą.
