15min parduotuvėse kalbinti pirkėjai sveikino Seimo sprendimą leisti prekiauti pasibaigusio galiojimo prekėmis, tačiau abejojo, ar patys pirktų tokius produktus.
„Taip, pritariu. Bet aš visada pasižiūriu į galiojimą ir, jeigu būtų galimybė rinktis, imčiau tuos, kurių galiojimas dar nėra pasibaigęs“, – savo nuomonę išsakė viename prekybos tinkle sutikta Monika.
„Sprendimui pritariu, bet pati tikriausiai nepirkčiau. Aš dabar žiūriu į savo padėtį, galbūt, kai reikės pirkti iš pensijos, bus kitas mąstymas“, – antrino Laima.
Vis tik pirkėjai sakė, kad nusipirkę ilgo galiojimo produktų nestebi jų galiojimo laiko, tad neretai juos vartoja jau ir pasibaigus galiojimo terminui. „Tokių produktų tikriausiai nepirkčiau, bet jei namuose yra makaronų su pasibaigusiu galiojimu, tai aš jų tikrai neišmetu“, – atskleidė Ieva.
Kalbinti pirkėjai taip pat svarstė, kad tokioms prekėms turėtų būti pritaikyta 50 proc. arba didesnė nuolaida.
Didieji prekybininkai neprekiauja
Prekybininkai, matydami, jog nėra didelio žmonių susidomėjimo tokiomis prekėmis, taip pat neskuba jų pardavinėti. Visų didžiųjų prekybos tinklų atstovai 15min tvirtino, kad pasibaigusio galiojimo laiko prekių šiuo metu nepardavinėja.
„Planų pardavinėti produktų, kurių galiojimo laikas yra pasibaigęs, bet jie dar yra tinkami vartoti, šiuo metu neturime“, – 15min sakė prekybos tinklo „Maxima“ Komunikacijos ir korporatyvinių reikalų departamento vadovė Indrė Trakimaitė-Šeškuvienė.
Tokiai pozicijai pritaria ir „Lidl Lietuva“. Jo atstovė ryšiams su visuomene Lina Skersytė sakė, kad tokių produktų jų parduotuvėse įsigyti negalima. „Prekių, pasibaigus jų tinkamumo vartoti terminui, nepardavinėjame. Vadovaujamės įmonės vidine politika, kuri leidžia užtikrinti produktų kokybę mūsų pirkėjui“, – tinklo sprendimą komentavo ir L.Skersytė.
Vis tik kai kurie didieji prekybos tinklai neatmeta galimybės pardavinėti tokias prekes ateityje. „Norfos“ atstovas spaudai Darius Ryliškis teigė, kad dabar jų prekybos tinklas neprekiauja pasibaigusio galiojimo prekėmis, tačiau stebi situaciją ir vėliau nuspręs, kaip elgtis.
„Mes neskubame, pasižiūrėsime, kaip viskas vyksta ir tada bus aišku, ką daryti toliau“, – sakė D.Ryliškis.
Panašios pozicijos laikosi ir „Rimi“ tinklas. „Rimi“ ryšių su visuomene ir korporatyvinės atsakomybės vadovė Eglė Krasauskienė teigė, kad džiaugiasi, jog daugėja įvairių sprendimų, kurie padeda dar labiau sumažinti maisto švaistymą, ir pridūrė, kad ateityje „Rimi“ vertins ir naują alternatyvą – pardavinėti tinkamus vartoti produktus galiojimo terminui pasibaigus.
Tuo tarpu prekybos tinklo „Iki“ komunikacijos vadovė Vaida Budrienė 15min sakė, kad šiuo metu įmonė svarsto, kaip atrodys tokių produktų pardavimas.
„Prekybos tinklas „Iki“ palaiko iniciatyvą produktus „Geriausia iki“ pardavinėti po galiojimo datos. „Geriausia iki“, kaip ir sako pavadinimas, yra rekomendacinė data. Daugybė produktų po šios datos yra išmetami, nors vis dar būna tinkami vartoti“, – mano V.Budrienė.
Prekybos tinklų pagrindinis tikslas – mažinti maisto švaistymą
Prekybininkai sprendimą kol kas neprekiauti pasibaigusio galiojimo prekėmis grindė tuo, jog dabartinė sistema, kai nukainojamos prekės likus kelioms dienoms iki galiojimo termino pabaigos, yra veiksminga ir padeda kovoti su maisto švaistymu.
Pavyzdžiui, prekybos tinklas „Maxima“ besibaigiančio galiojimo produktams taiko iki 70 proc. nuolaidą. O produktus, kurie liko neišpirkti, tačiau yra saugūs vartoti, paaukoja labdaros organizacijoms. „Tuo tarpu prekybai ir žmonėms nebetinkamus vartoti maisto produktus atiduodame ūkininkams, kurie jais šeria gyvulius, paukščius arba atliekas kompostuoja. Taip pat dalį produktų atiduodame perdirbimui į biodujas“, – sakė I.Trakimaitė-Šeškuvienė.
„Rimi“ pastebi, kad žmonės vis dažniau į savo pirkinių krepšelius įsideda nukainotų maisto produktų ir didžioji dalis parduotuvių mėsos ir pieno gaminius išparduoda iki 14 valandos.
„Šiuo metu mūsų prekybos tinklas yra pasirinkęs kitus maisto švaistymo prevencijos būdus – šviečiame visuomenę, nukainojame besibaigiančio galiojimo produktus net iki 70 proc., aukojame maistą ,,Maisto bankui“, – vardijo E.Krasauskienė.
Prekybos tinklo „Lidl“ atstovė teigė, kad kai kuriuos produktus nukainoja likus net keliems mėnesiams iki galiojimo pabaigos, kad žmonės spėtų įsigyti ir suvartoti.
Šis tinklas turi ir „Geradarių maišelius“, kuriuose būna sudėti tinkami ir saugūs vartoti, bet netobulai atrodantys vaisiai ir daržovės. „Besibaigiančio galiojimo produktus ar produktus su pažeista pakuote, tačiau saugius ir tinkamus vartoti, taip pat neatlygintinai atiduodame „Maisto banko“ organizacijai. Taip pat bendradarbiaujame su ūkininkais, perduodami jiems nurašytus, bet gyvūnų pašarui tinkamus produktus. Likusias maisto atliekas perduodame biodujas gaminantiems atliekų tvarkytojams“, – pasakojo L.Skersytė.
O „Iki“ parduotuvėse galima įsigyti paskutinės galiojimo dienos produktų su 50 proc. nuolaida. „Produktai patalpinti atskiruose šaldytuvuose, aiškiai pažymėti, kad būtų galima atskirti. Tokiais produktais pradėjome prekiauti rudens pradžioje, tačiau rezultatai rodo, kad tokių produktų poreikis buvo didžiulis. Praktiškai viskas yra išperkama“, – kalbėjo V.Budrienė.
Prekiauti gali nuo sausio
Seimas praėjusių metų pabaigoje leido prekiauti pasibaigusio galiojimo, bet vis dar tinkamais vartoti maisto produktais dar 45 dienas pasibaigus galiojimo terminui.
Prekybininkai, kurie nusprendžia pardavinėti tokius produktus, turi aiškiai pažymėti prekes, negali uždengti galiojimo datos. Kiek dienų pratęsti galiojimo terminą, atsižvelgdami į Maisto ir veterinarijos tarnybos rekomendacijas, sprendžia patys prekybininkai. Be to, atsakomybė už tokių produktų saugumą ir tinkamumą vartoti tenka pardavėjui.
Šie pakeitimai taikomi ilgo galiojimo maisto produktams, kurių pakuotė yra nepažeista, o pasibaigus galiojimo terminui yra saugūs ir tinkami vartoti, pavyzdžiui, kruopos, aliejus, arbata, makaronai. Maisto ir veterinarijos tarnyba rekomenduoja išimtį suteikti duonos gaminiams, kuriems padavimo terminas bus pratęstas iki dviejų dienų, ir mėsai – iki 10 dienų.
