Įstatymo projektą teikia premjeras Saulius Skvernelis ir opozicinių frakcijų atstovai: konservatoriai Mykolas Majauskas, Irena Degutienė, Rasa Juknevičienė, Vytautas Kernagis, Antanas Matulas, liberalai Eugenijus Gentvilas, Arūnas Gelūnas, socialdemokratai Dovilė Šakalienė, Rasa Budbergytė, Juozas Olekas ir Raminta Popovienė. Šie parlamentarai Seimo iniciatyvos kurti specialią komisiją, tirsiančią LRT valdymo, finansinę bei ūkinę veiklą, nepalaikė.
Minėti parlamentarai siūlo įpareigoti Valstybės kontrolę kiekvienais metais atlikti valstybinį finansinį (teisėtumo) LRT auditą ir kas ketverius metus – valstybinį LRT veiklos auditą. Institucijos parengta išvada, pagal įstatymo projektą, taptų LRT metinės veiklos ataskaitos sudėtine dalimi.
„Tokiu būdu bus pasiektas nacionalinio transliuotojo skaidrumas ir finansinė bei veiklos atskaitomybė“, – sprendimą registruoti įstatymo projektą aiškina jo iniciatoriai.
Penktadienį dėl parlamentinio visuomeninio transliuotojo tyrimo sprendę Seimo nariai beveik analogišką R.Budbergytės ir D.Šakalienės siūlymą dėl naujų funkcijų Valstybės kontrolei suteikimo atmetė.
Pavyzdžiui, Seimo Teisės ir teisėtvarkos komiteto pirmininkė „valstietė“ Agnė Širinskienė tikino esą Valstybės kontrolė negali domėtis LRT finansais, nes nori gražiai atrodyti žiniasklaidoje, „valstiečių“ frakcijos narys Naglis Puteikis stebėjosi, kodėl visuomeninio transliuotojo tyrimo Valstybės kontrolė neatliko iki šiol.
Siūlomas projektas Seimą greičiausiai pasieks tik pavasario sesijos metu – kovą.
Penktadienį Seimo suburta komisija vertins LRT tarybos pateiktą 2016 metų veiklos ataskaitą, taip pat, „ar LRT valdymo struktūra, įdarbintų darbuotojų skaičius, darbuotojų atlyginimų dydis, pačios LRT kuriamų laidų, LRT kartu su prodiusavimo paslaugas teikiančiomis kompanijomis ar nepriklausomais prodiuseriais bei tik prodiusavimo paslaugas teikiančių kompanijų ar nepriklausomų prodiuserių kuriamų laidų santykis įgalina racionalų valstybės biudžeto lėšų naudojimą bei atitinka Lietuvoje esančios rinkos sąlygas“.
Komisija analizuos, ar LRT valdymo struktūra, apibrėžtos jos funkcijos bei kompetencijų pasidalijimas atitinka europinę nacionaliniams transliuotojams taikomą praktiką, ar užtikrina skaidrų LRT darbą ir sudaro tinkamas sąlygas nacionalinio transliuotojo misijai įgyvendinti.
Parlamentarai taip pat vertins, ar 15 metų neatnaujintas Vyriausybės nutarimas nesukuria prielaidų neskaidrioms pirkimų procedūroms, korupcinei aplinkai atsirasti ir LRT išvengti viešųjų pirkimų procedūrų, aiškinsis, ar LRT iš prodiuserių perkamų paslaugų kainos atitinka rinkos sąlygas, ar jo turtas nuomojamas rinkos kainomis.
Speciali komisija išvadą dėl visuomeninio transliuotojo veiklos turėtų suformuoti iki birželio 1-osios.
Opozicinių frakcijų nariai su klausimu, ar Seimo noras tirti LRT finansus neprieštarauja Konstitucijai, penktadienį pranešė besikreipsiantys į Konstitucinį teismą.
Valstybės kontrolė iki sausio vidurio turėtų nuspręsti, ar atlikti LRT auditą, dėl kurio visuomeninis transliuotojas kreipėsi savanoriškai sulaukęs parlamentarų klausimų.
Pagal šiuo metu galiojančius LRT įstatus, visuomeninio transliuotojo išorinį auditą atlieka konkurso būdu pasirinktas išorės auditorius, vidaus – auditorius, dirbantis pagal darbo sutartį.Tiek išorės, tiek vidaus audito ataskaitos yra konfidencialios.
LRT valstybės kontrolės institucijoms bei auditui jų reikalaujamus dokumentus turi teikti privalomai.
