V.Mažulis dar ir dabar yra kelių įmonių vadovas, akcininkas ir savininkas, per tris dešimtmečius, praleistus sostinėje, jam teko išbandyti įvairiausių veiklų.
„Nuo 1995 metų pradėjau plėtoti verslą ir per trejus metus tapau didžiausias Baltijos regiono „Bosh“ atstovas Lietuvai. Paskui įkūriau restoranų verslą, nekilnojamojo turto agentūrą, po krizių tai teko uždaryti. Įkūriau porą servisų, turėjau parduotuvių tinklą“, – 15min pasakojo vyras.
Miestą išmainė į kaimą
Iki šiol V.Mažulis valdo nekilnojamojo turto vertinimo kompaniją, tačiau, kaip pats sako, dirba su dideliais projektais, kurie nereikalauja kasdieninio darbo.
„Gyvenau mieste 30 metų, o dabar kaime. Aš jau senas žmogus“, – juokėsi neseniai 53 gimtadienį atšventęs vyras.
Prieš metus V.Mažulis su šeima grįžo gyventi į savo gimtinę ir tikina norintis daugiau laiko skirti sau.
„Pagalvojau, kad man jau norisi ramesnio gyvenimo. 30 metų verslavau, susikūriau visko, ko man reikia, o dabar manau, kad jau laikas ilsėtis.
Dirbau 30 metų. Ir dirbdavau ne nuo 8 iki 17 val., o nuo 7 iki 22 vakaro, labai daug. Per tuos 30 metų pradirbau 45 metų laiką. Šiek tiek persidirbau ir dabar reikia pailsėti. Po 70 metų ir taip ilsėsiuos, tai geriau dabar mažiau turėsiu pinigų, tiek, kiek man užtenka. Gyventi turėsiu už ką, jei ką, užsiauginsiu“, – aiškino jis.
Paklaustas, kodėl apskritai nusprendė imtis verslininko kelio, ar pastūmėjo tėvai, V.Mažulis tikino, jog anaiptol. Jo tėvas dirbo inžinieriumi kolūkyje, o mama buvo tarnautoja.
„Dirbau vadybininku, bet vieną dieną prabudau ir supratau, kad jeigu dirbsiu vadybininku, tai visą gyvenimą ir pradirbsiu vadybininku, nieko daugiau neužsidirbsiu. Norėjau užsidirbti ir susikurti kažką. Susiklostė tokia situacija, noro turėjau daugiau negu galimybių. Pradėjau beveik nuo nulio. Po truputį, po truputį ir įsivažiavom. Užsidirbau, pasistačiau ir Vilniuje keletą namų, sodybų prisipirkau ir galiausiai grįžau į kaimą“, – pasakojo pašnekovas.
Ekologiškai augina grūdines kultūras
Širvintiškio grįžimas į gimtinę prasidėjo maždaug prieš 7 metus, kai jam tėvas padovanojo 15 hektarų žemės. Susipirkęs aplink buvusius sklypus verslininkas išplėtė savo valdas iki 100 hektarų ir pradėjo ūkininkauti. Čia jis ekologiškai augina grūdines kultūras – kviečius, avižas ir grikius.
„Išėjau iš miesto ir pagalvojau, kad reikia sveikiau pagyventi“, – paklaustas, kodėl nusprendė plėtoti būtent ekologinį ūkį, atsakė V.Mažulis.
Be to, prieš penkerius metus vyras nusprendė pas save auginti ir pluoštines kanapes, kurių buvo apsėjęs net penkis hektarus.
„Kanapes auginame ne sėkloms, o žiedams, juos skiname, džioviname ir parduodame medicinai, kosmetikai. Bet viskas į užsienį, Lietuvoje niekas nežinojo, ką daryti su tais žiedais. Porą metų paauginome sėkmingai, išsirinkome gerą valdžią žaliųjų ir jie uždraudė žiedus skinti, todėl teko atsisakyti. Dabar auginame tik sėkloms“, – sakė jis.
Anot V.Mažulio, ekologiškai užaugintą produkciją jis parduoda Vokietijoje, Belgijoje.
„Realizuoti nėra sunku, sunku užauginti. Tik sunku parduoti „iš po kombaino“. Visi chemikai veža į elevatorius ir ten iškart parduoda, o ekologinių supirkėjų beveik nėra“, – pasakojo jis.
V.Mažulį žavi gyvenimas kaime ir, kaip pats sako, čia puikiai galima įgyvendinti natūrinių mainų idėją.
„Vienam davei grūdų, jis davė kiaušinių, trečiam kažką padarei, jis kiaulę atvilko“, – sakė jis.
Svajonė – išgyventi iš ūkio
Kokie planai ateičiai? V.Mažulis tikino šiuo metu ūkio plėsti neplanuojantis, tačiau jį analizuoja ir ieško būdų, kaip galėtų iš jo išgyventi.
„Mano svajonė – išgyventi iš ūkio, kad jis būtų rentabilus, atneštų pajamų. Bet pastarieji treji metai buvo labai nepalankūs. Tai viskas plaukia, negalėjom derliaus nuimti, tai viskas išdžiūvo. Ūkis priklauso nuo Dievulio malonės“, – aiškino jis.
V.Mažulio skaičiavimu, norint, kad iš ūkio pavyktų išgyventi, nuo vieno hektaro reikėtų gauti apie 500 eurų likutinių – po mokesčių – pajamų.
„Dabar tiek nelieka. Mano ūkio rentabilumas labai mažas, nes auginu ekologiškai. Perku brangius sliekų biohumusus, mėšlo granules, kurios tris kartus brangesnės už paprastas trąšas.
Noriu kaime, ekologiniame ūkyje gauti tokį derlių, kaip chemikai. Dar kol kas nesiseka, gaunu 3–4 kartus mažiau“, – pripažino pašnekovas.
O ką rekomenduotų jaunimui, kuris dar tik mąsto apie ateitį? V.Mažulis, sako, bus nemadingas, bet patarė iškeliauti į užsienį ir neužsilikti Lietuvoje.
„Šiuo metu tikrai jiems nėra ką čia daryti. Jie turi pamatyti pasaulio, sužinoti, kuo pasaulis kvėpuoja, kaip vyksta procesai, kaip bendrauja galų gale ir tada grįžti su inovatoriškomis idėjomis ir kažką padaryti“, – įsitikinęs jis.
