Prenumeratoriai žino daugiau. Prenumerata vos nuo 1,00 Eur!
Išbandyti

Senasis Klaipėdos turgus laukia „renesanso“

Patrauklios, šiuolaikiškai įrengtos vietos prekeiviams, daugiau paslaugų ir patogumo pirkėjams, galimybė sėkmingai konkuruoti su didžiaisiais prekybos centrais ir kitomis turgavietėmis – urbanistai įsitikinę, kad Klaipėdos senasis turgus gali atgimti naujam gyvenimui, o tuo pačiu išjudinti ir visą senamiestį. Geri pokyčiai neatsiejami nuo investicijų šioje teritorijoje ir skurdžios infrastruktūros atnaujinimo.
Senasis Klaipėdos turgus turėtų atgimti iš naujo.
Senasis Klaipėdos turgus turėtų atgimti iš naujo. / Justo Grigaliūno nuotr.

Bendradarbiaujant su urbanistais rengiama ilgalaikė ir tvari vizija Klaipėdos senojo turgaus kvartalui, kuriame savivaldybė ir UAB „Senasis turgus“ turi nemažai nekilnojamojo turto. Galimus ateities scenarijus nuo praėjusių metų rugsėjo vystė ir viziją generavo MB „Martyno Marozo architektūra ir planavimas“ bei MB „PUPA – strateginė urbanistika“ specialistai.

Naujoji studija buvo rengiama profesionalams įsiklausant į klaipėdiečių nuomones ir pasiūlymus „InNova Camp“ technologijų ir verslo festivalio metu bei gruodžio pradžioje surengtose atvirose urbanistikos kūrybinėse dirbtuvėse, kurios vyko Senojo turgaus prekybinėje halėje. Abu renginius organizavo Klaipėdos ekonominės plėtros agentūra (KEPA).

Studija šį mėnesį bus pristatyta Klaipėdos miesto savivaldybėje Miesto tarybos kolegijai – rengėjai atviri tolimesniam dialogui su politikais ir visuomene. „Studija svarbi tuo, kad joje kalbama apie teritoriją, nuo kurios ir turi prasidėti mūsų senamiesčio gaivinimas, jo atgimimas. Reikia akcentuoti, kad tai pirmasis projektas Klaipėdoje, kuris įtraukė tokį platų ratą žmonių – gyventojus, verslininkus, savivaldybės atstovus, urbanistus, aktyviai išsakiusius savo nuomones, kaip būtų galima vystyti Senojo turgaus kvartalą. Miesto tarybos kolegija, įvertinusi atliktą studiją, dabar turės nutarti, kas turėtų investuoti įgyvendinant šį projektą – savivaldybė ar privatūs investuotojai. Taipogi reikės apsispręsti ir dėl valstybinių sklypų pardavimo“, – kalbėjo Senojo turgaus teritoriją ir joje esančius pastatus valdančios UAB „Senasis turgus“ stebėtojų tarybos pirmininkas Simonas Gentvilas.

KEPA inicijuotą studiją rengę specialistai Senąjį turgų vertino kaip pagrindinę transformacijos proceso ašį Klaipėdos senamiestyje. Bendras investicijų poreikis yra didelis, tačiau urbanistai pabrėžia, kad jis priklausys nuo pasirinkto vystymo modelio, kurio variantai bus detalizuojami strateginio plano etape.

Pagrindiniai objektai, į kuriuos siūloma nukreipti investicijas siekiant, kad turgaus kvartalas atgimtų naujam gyvenimui – tai pačios prekybos erdvės, šioje teritorijoje esanti aikštė, biurų, komercinės ir gyvenamosios patalpos, vietų automobilių stovėjimui įrengimas, patogūs privažiavimai. Urbanistai taipogi čia įžvelgia potencialą kultūrinei veiklai skirto objekto, pavyzdžiui, kino teatro, atsiradimui.

„Siekiant turgaus plėtros ir dirbti pelningai, reikėtų didinti turgaus darbo valandas, paskatinti prekybą kulinarinį paveldą reprezentuojančiais bei ekologiškais produktais, žuvimi, originaliais amatininkų dirbiniais. Atnaujinta turgaus infrastruktūra pirmiausiai pritrauktų patogios darbo vietos ieškančius smulkiuosius verslininkus, o jų siūlomų prekių ir paslaugų visuma padidintų miestiečių ir turistų srautus ne tik į šią erdvę, bet ir į Klaipėdos senamiestį apskritai“, – kalbėjo KEPA direktorė Raimonda Laužikienė.

Prognozuojama, kad Senojo turgaus teritorijoje iš viso gali būti sukurta daugiau nei 14 tūkst. kv. m įvairios paskirties – parduodamo, nuomojamo ar kitaip naudojamo ploto. Pačiame turguje gali būti sukurta 600 darbo vietų. Palyginimui – Lietuvos smulkiųjų verslininkų ir prekybininkų asociacijos duomenimis, Senajame Klaipėdos turguje šiuo metu belikę apie 200 smulkiųjų verslininkų.

Jei Senojo turgaus teritorijoje atsirastų nauji biurai, juose būtų galima įrengti dar 170 darbo vietų, taipogi yra galimybė pritraukti apie 100 naujų gyventojų. Kultūros objektas Senojo turgaus aikštėje galėtų sukurti papildomai 15-30 darbo vietų.

Senojo turgaus klientais išliktų senamiesčio ir aplinkinių rajonų, miestelių gyventojai, senamiestyje dirbantys žmonės, turistai, maitinimo įstaigos. Rengiant studiją akcentuotas siekis išlaikyti dabartinius pardavėjus ir pirkėjus, todėl mažesnes pajamas gaunantiems miestiečiams turgus turėtų ateityje išlikti vieta, kurioje galima rasti pigesnių prekių ar susikurti patrauklią darbo vietą.

Urbanistai atkreipia dėmesį, kad viena svarbiausių problemų, kurią reikia spręsti Senojo turgaus kvartale – automobilių stovėjimas. Prekybos sėkmė labai priklauso nuo to, ar žmonės vietą gali lengvai pasiekti, ar yra numatyta pakankamai vietos transporto priemonėms.

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą
Reklama
Netikėtai didelis gyventojų susidomėjimas naujomis, efektyviomis šildymo priemonėmis ir dotacijomis
Reklama
85 proc. gėdijasi nešioti klausos aparatus: sprendimai, kaip įveikti šią stigmą
Reklama
Trys „Spiečiai“ – trys regioninių verslų sėkmės istorijos: verslo plėtrą paskatino bendradarbystės centro programos
Reklama
Beveik trečdalis kauniečių planuoja įsigyti būstą: kas svarbiausia renkantis namus?