„Realybė yra labai sudėtinga ir labai baisi, nes per paskutinius 12 mėnesių mes nedirbame daugiau kaip pusė metų. Pajamos kritusios 90-100 procentų. Tai yra vienas labiausiai nukentėjusių verslo sektorių, išgyventi yra labai labai sudėtinga“, – sako ir „Impuls“ sporto klubų vadovas V.Šiugždinis.
Jo teigimu, asociacijos nariai gyvena „ant ribos“ ir svarsto įvairius, net kiek ir drastiškus, veiksmus – nuo viešo protesto iki kreipimosi į teismą.
„[Svarstome] nuo kolektyvinio ieškinio iki atsidarymo, kaip tai vyko Lenkijoje. Tuomet 1800 klubų atvėrė duris [nesulaukę Vyriausybės pritarimo]. Tik tada prasidėjo diskusija ir kažkoks dialogas“, – sako V.Šiugždinis.
Jo teigimu, ieškinio turinys būtų dėl galimo diskriminavimo. Esą kyla klausimas, kodėl asmeninę paslaugą teikiantys grožio salonai gali veikti, o sporto klubai, kur galima išlaikyti saugesnius atstumus, kontroliuoti žmonių srautą, ne.
„Tas verslų diskriminavimas… Kyla kausimas, ar nėra koks juridinis pažeidimas, ar kiti verslai nėra diskriminuojami“, – sako pašnekovas.
Dabar visi įvaryti į konfliktą ir kovą, visi laukia kažko, neaišku ko.
Prašo grąžinti nuomos kompensavimą
V.Šiugždinio tikinimu, 90 proc. asociacijos narių neatmeta bankroto galimybės. Daugiausia dėl to, kad kaupiasi nuomos skolos. Pašnekovo tikinimu, nuo tokios baigties galėtų išgelbėti Vyriausybės sprendimas grąžinti nuomos subsidijas.
„Lengvatos ar paramos – jos dažnu atveju labai užtrunka ir vėluoja. Ne visos subsidijos padeda. Mažųjų sporto klubų operatorių sąnaudos pirmiausia yra nuoma ir komunaliniai mokesčiai. Ir jeigu tu neveiki 6 mėnesius per paskutinius metus, tai GPM pagalba nelabai padeda. Tą visi atvirai sako“, – tikina LSKA prezidentas.
Tokios pagalbos verslui kritikai teigia, kad nuomos kompensavimas nevisad vyksta skaidriai. V.Šiugždinis į tokius nuogąstavimus reaguoja griežtai: jeigu valstybė žino, kur yra elgiamasi netinkamai, ta veikla turėtų būti užkardyta, o nuoma susigrąžinta.
„Panaikinti visą priemonę, kurią dauguma verslų minėjo kaip gerą priemonę ir teisingai padedančią susitarti su nuomotojais ir nuomininkais… Dabar visi įvaryti į konfliktą ir kovą, visi laukia kažko, neaišku ko. Nuomos kompensacija būtų teisinga priemonė“, – sako jis.
„Impuls“ sporto klubas visoje Lietuvoje valdo 19 sporto centrų. Jų vadovo tikinimu, per mėnesį neveikti bendrovei kainuoja „kelis šimtus tūkstančių eurų“.
LSKA prezidentas taip pat teigia, kad sunkumus išgyvena ir sporto treneriai. Kai kuriems jų esą išgyventi padeda ir šeimos nariai.
„Visiškai nepavydėtina situacija. <...> Greitesnis paslaugų atidarymas padėtų“, – pažymi V.Šiugždinis.
Žada saugią erdvę
Pašnekovas tikina, kad sporto klubuose galima sukurti saugesnę veiklą nei, pavyzdžiui, grožio salonuose. Jo teigimu, sportuojantiems esą galima užtikrinti didesnę erdvę, be to nuolat testuoti trenerius.
„Grožio specialistas palinkęs šalia tavęs yra ilgą laikotarpį, atstumas mažas. Sporto klubuose atstumą galima išlaikyti geriau. Be to, ventiliacinės galimybės yra gerokai didesnės“, – teigia jis.
„Jeigu mes po pirmo karantino dirbome su 15 kv. m. vienam žmogui, [dabar] galime skirti net 20 ar 30 kv. m. vienam žmogui, garantuojant saugią erdvę. [Taip pat] padidinus ventiliacinius pajėgumus, dezinfekuojant inventorių prieš ir po“, – prideda LSKA vadovas.
V.Šiugždinis tikina, kad sporto klubų sektorius pasižymi aukštu kontaktų atsekamumu, mat visi klube apsilankę žmonės yra žinomi, galima juos informuoti, atsiradus užsikrėtimui. Anot pašnekovo, sveikatingumo sektorius galėtų padėtų atsistatyti po emocinių ir fizinių pandemijos padarinių.
Anot LSKA prezidento, iki šiol Vyriausybė blankiai reagavo į sveikatingumo atstovų prašymus, tačiau pirmadienį vykusio susitikimo metu koalicijos partnerė Liberalių frakcija esą pažadėjo padėti.