Apie ką ši byla?
Byla Braunšveige, kuris yra netoli „Volkswagen“ būstinės Volfsburge, koncentruojasi į bendrovės akcijų kurso kritimą 2015-ųjų gegužę.
Amerikiečių pareigūnai tuomet atskleidė vadinamųjų išderinimo įtaisų egzistavimą, dėl ko įmonės akcijų vertė per dvi dienas sumenko apie 40 procentų.
Dabar investuotojai reikalauja kompensuoti jų patirtas išlaidas teigdami, kad „Volkswagen“ turėjo anksčiau juos perspėti apie rizikas.
Kodėl tai yra svarbu?
Tai yra pirmas didelis vadinamojo „dyzelgeito“ teismas Vokietijoje, kai tuo tarpu anksčiau gamintoją į teismą padavę buvo tik keli pavieniai klientai, o minėtųjų teismo procesų baigtis paviešinta nebuvo.
Jungtinėse Valstijose „Volkswagen“ išsprendė ginčus su klientais sumokėdami apie 14,7 mlrd. JAV dolerių, be to, į kalėjimą buvo pasodinti du aukšti įmonės vadovai.
Nors pirmadienį prasidėsiančiame bylos nagrinėjime bus žiūrima į techninius aspektus – kada ir kaip įmonė pranešė apie sukčiavimą finansų rinkoms – teismas taip pat turės išdėstyti skandalo laiko juostą bei nustatyti, ar aukšti „Volkswagen“ vadovai žinojo apie testų apeidinėjimą.
Šios detalės yra itin svarbios šiuo metu vykstantiems baudžiamiesiems tyrimams Vokietijoje.
Ką turi nuspręsti teismas?
Braunšveigo teisėjai turės priimti verdiktus dėl daugiau nei 200 klausimų, kuriuos pateikė bylos šalys.
Tarp pačių svarbiausių yra tai, ar „Volkswagen“ turėjo pranešti investuotojams apie taršos testams apeiti skirtą programinę įrangą, ar koncernas tyčia slėpė informacija ir ką apie šią praktiką žinojo valdybos nariai.
Atsakymai tuomet bus perduoti daugiau nei 3 tūkst. nagrinėjamų teismo bylų, kuriose investuotojai nori gauti kompensacijas ir „Volkswagen“ ir „Porsche“.
Kokios yra „Volkswagen“ rizikos?
Iš viso šiose 3 tūkst. bylų atstovaujami akcininkai reikalauja 9 mlrd. eurų kompensacijų.
Bet jei teisėjai priims „Volkswagen“ nepalankų sprendimą, teismai kiekvienoje pavienėje byloje turės nuspręsti, kokio dydžio kompensacija turi būti išmokėta.
Iki šiol koncernas dėl „dyzelgeito“ Europoje ir JAV jau išleido 27 mlrd. eurų baudoms, teisinėms išlaidoms bei automobilių išpirkimams.
Ką sako investuotojai?
Investicinio fondo „Deka“ advokatai, kurių byla yra laikoma pagrindiniu kitų panašių bylų pavyzdžiu, tvirtina, kad „Volkswagen“ turėjo kelis kartus informuoti investuotojus apie testų apėjimo praktiką laikotarpiu nuo 2008-ųjų iki 2015-ųjų rugsėjo 22 dienos, kuomet įmonė pirmą kartą pripažino sukčiavusi.
Jie tvirtina, kad koncerno vadovai žinojo apie išderinimo įtaisų egzistavimą ir ši informacija, tikėtina, būtų turėjusi įtaką bendrovės akcijų kainai.
Kaip ginasi „Volkswagen“?
Didžiausias automobilių gamintojas pasaulyje sako, kad tuo metu prieinama informacija reiškė, kad akcininkų informavimas teisiškai privalomas nebuvo.
„Volkswagen“ tvirtina, jog sukčiavimo schemą kūrė maža inžinierių grupė, kuri veikė nežinant jų vadovams.
Perspėti JAV teisėsaugos, „Volkswagen“ vadovai negalvojo, kad šis skandalas bus toks rimtas ir manė, jog problemos bus išspręstos taikiai.