Vos tik atšilus, nemaža dalis lietuvių kraunasi lagaminus ir išvyksta papildyti savo kišenių į užsienį arba pas ūkininką čia pat, Lietuvoje. Šįkart pakalbėsime apie tuos tautiečius, kurie kitokios duonos ragauja tik vasarą: skina uogas ar vaisius, pluša kurortų viešbučiuose ir kavinėse arba didesnės algos nepabūgsta paieškoti ir už Atlanto.
Skirtingos patirtys
Už Atlanto jau aštuntus metus iš eilės ruošiasi lėkti ir studentas Šarūnas Rapalis. Vaikinas Amerikoje vasaromis pardavinėja mokomąsias knygas. Darbas sunkus ir reikalaujantis daug ryžto: juk ne visi išdrįs eiti ir belstis į amerikiečių duris bei jiems pristatinėti knygas.
Šarūnui teko ragauti ir barmeno duonos, tačiau darbas su žmonėmis pasirodė kur kas patrauklesnis nei puodelių ar lėkščių nešiojimas.
Šiuo metu vaikinas veda pardavimų mokymus būsimiems ir esamiems savo bendradarbiams. O kiek mažiau nei už dviejų mėnesių krausis lagaminus ir važiuos taikyti teorinių žinių jau Amerikoje.
Studentai, norintys išvažiuoti vasarai, nekelia didelių reikalavimų nei darbui, nei būstui, nes jie žino, kad tai yra laikinas darbas. Žmonės, kurie sąmoningai nusprendžia išvažiuoti į užsienį, darbą renkasi kruopščiau.
„Studentai, kurie važiuoja į Ameriką ir nori užsidirbti, dirba du darbus, nes vieno neužtenka. Vien [kelionės] bilietai ir viza kainuoja brangiai. Pavyzdžiui, padavėjos vidutinis atlyginimas yra apie 7,5 dolerius per valandą, tai matematika paprasta – kartais neužtenka to vieno darbo, kad atsipirktų išlaidos. Tada dirba du darbus ir tada labai sunku“, – sako Š. Rapalis.
Kiek uždirbs per vasarą, priklauso asmeniškai nuo kiekvieno. Darbo valandos nenustatytos – dirbi, kiek nori, tačiau tie, kurie nori parsivežti daugiau pinigų, dirba ir po 10 valandų per dieną, 6 dienas per savaitę. Kiek daugiau susitaupyti padeda ir tai, kad gyvenamoji vieta neretai suteikiama.
„Būna taip, kad nuvykstam į teritoriją, kur prieš tai kažkas dirbo ir parekomendavo šeimas. Mes gyvenam amerikiečių šeimose. Tai studentai sutaupo šiek tiek pinigų ir nereikia taip brangiai mokėti“, – pasakoja Š. Rapalis.
Kiek kitokia patirtimi su „Pinigų karta“ pasidalino dabar jau vilnietė Akvilė Jarmačkova. Mergina uždarbiavo Airijoje: „Ten vykau, nes gyveno draugas. Darbo ieškojausi pati, ne per agentūrą. Tiesiog vaikščiojau po vietines agentūras ir palikdavau savo CV. Ir galiausiai pasisekė, gavau darbą“.
Mergina įsidarbino fabrike. Kaip pasakoja pati Akvilė, jai pasisekė, nes nereikėjo dirbti fizinio darbo, visas darbo procesas apsiribojo mygtukų spaudymu, kurių subtilybių buvo mokoma keletą savaičių, o ir už darbą visai neblogai mokėjo.
„Negaliu skųstis, alga buvo gera – apie 15 eurų per valandą. Kaip dirbti – apmokė. Žinoma, nebuvau iš tų, kurie labai taupė. Leidau sau kiek geriau pagyventi – ir kambarį turėjau atskirą name, ir maistui labai netaupiau“, – sako A. Jarmačkova.
Vyrauja žemės ūkio darbai
Tokių istorijų kaip Akvilės nėra labai daug. Dažnai išvykusieji uždarbiauti į svečias šalis dirba sunkų fizinį darbą, ir vos per tris mėnesius bando uždirbti tiek, kad santaupų užtektų ilgesniam laikui.
„Studentai, norintys išvažiuoti vasarai, nekelia didelių reikalavimų nei darbui, nei būstui, nes jie žino, kad tai yra laikinas darbas. Be to, juos labai spaudžia laikas. Žmonės, kurie sąmoningai nusprendžia išvažiuoti į užsienį, darbą renkasi kruopščiau – jie aiškiai pasako, kokio darbo nori ar kokio nenori. Kažkam nėra tinkamas darbas prie konvejerio, kažkas nenori dirbti šiltnamiuose, kažkas nenori dirbti naktimis“, – teigia bendrovės „Qbis“ direktorius Sergejus Naumcikas.
„Studentams sezoniniai darbai yra galimybė per trumpą laiką užsidirbti kažkiek pinigėlių. Kitiems sezoninis darbas – tai galimybė užsikabinti už ko nors ir po to surasti sau nuolatinį normalų darbą“, – sako „Jobcenter“ vadovas Ilja Malkinas.
Kitiems sezoninis darbas – tai galimybė užsikabinti už ko nors ir po to surasti sau nuolatinį normalų darbą.
Užsitęsusi žiema gerokai pakoregavo sezoninių darbų pradžią. Įprastai balandžio mėnesį išvykdavo pirmosios žmonių grupės, tačiau šiemet tokiu laiku vis dar vyksta atrankos.
„Nuo pat pavasario reikia dirbti su gėlėmis, reikia jas auginti, skinti, prižiūrėti. Taip pat reikia nuolat skinti paprikas, pomidorus, šparagus“, – sezoninius darbus vardija S. Naumcikas.
„Iš praktikos galiu pasakyti, kad sezoniniai darbai susiję su žemės ūkiu, su šiltnamiais ir prasideda panašiu laiku kaip dabar. Jau darbuotojai pradeda išvykti, nes paieška teoriškai vyksta visus metus – paduodam skelbimus, renkam“, – pasakoja I. Malkinas.
Anot S. Naumciko, „jau ne pirmus metus grupė lietuvių surenka žaliuzes ir ritinines užuolaidas. Yra paklausa šitoms prekėms – ji visada didžiausia vasaros pradžioje, kai pradeda kaitinti saulė“.
Populiariausios kryptys Norvegija ir Jungtinė Karalystė
Tarp ieškančių darbo populiariausiomis kryptimis šiemet išlieka Norvegija ir Jungtinė Karalystė, kiek mažiau susidomėjimo Graikija bei jos salomis bei Ispanija ir Italija.
„Kalbant apie Jungtinę Karalystę – tai darbai žemės ūkyje, darbai fabrikuose – pakavimo, fasavimo, taip pat darbai šiltnamiuose. Norvegijoje – daugiausiai darbai žuvies fabrikuose. Be abejo, Norvegijoje darbai apmokami geriau. Jei Norvegijoje galima užsidirbti 14–15 eurų per valandą, tai Jungtinėje Karalystėje – minimumas 6–7 svarai“, – sako bendrovės „Jobcenter LT“ vadovas I. Malkinas.
Nuo pat pavasario reikia dirbti su gėlėmis, reikia jas auginti, skinti, prižiūrėti. Taip pat reikia nuolat skinti paprikas, pomidorus, šparagus.
Žinoma, brangiau apmokamas darbas gerokai sunkesnis ir mažiau patrauklus. Norvegijos įmonės ieško darbuotojų žuvims apdoroti, sandėliuoti. Tačiau ši pramonė gana permaininga, o ir algos dydis, kuris neretai skaičiuojamas valandomis, „banguoja“.
Vis dėlto, pasak I. Malkino, daug jų klientų laukia išvykti į Norvegiją: „Ne paslaptis, kad ten labai gerai apmokami darbai ir ne tik sezoniniai darbai. Ten ir iki 20 eurų galima užsidirbti. Bet kažin ar verta laukti ilgai. Man rodos, geriau pradėti nuo kokių nors paprastų darbų Anglijoj“.
„Nėra jokių specialių reikalavimų, žmonės gali juos dirbti ir be patirties. Reikia tik noro ir motyvacijos. Be to, važiuojant dirbti žemės ūkio darbų reikia būti pasiruošusiems gamtos kaprizams, nes jeigu lyja, reikės dirbti drėgname lauke, jei lyja kelias dienas iš eilės, reikės būti namie“, – atkreipia dėmesį „Qbis“ direktorius S. Naumcikas.
Olandai priima darbuotojus tik iki 50 metų
Taip pat gana populiarios kryptys – Nyderlandų Karalystė ir Vokietija. Šiose šalyse taip pat populiarūs sezoniniai darbai. Tiesa, Nyderlanduose ši sfera kiek labiau išvystyta nei Vokietijoje, tad ir darbo kur kas daugiau.
„Kas dėl kitų šalių – galbūt Kipras, galbūt Švedija, Vokietija, bet ji prašo kalbėti vokiškai. Tiek pas mus, tiek kitose agentūrose nelabai laiko yra ieškoti kažkokių naujų krypčių, nes dirbant galima tikrai nemažai žmonių įdarbinti Anglijoje, mes žinom kaip ten kas, tai mums ne naujiena, mes galime nemažai problemų išspręsti anglų kalba“, – teigia I. Malkinas.
„Olandai išsiskiria iš kitų šalių tuo, kad galima susikalbėti ir angliškai, ir vokiškai. Paprastai mūsų darbdaviai reikalauja vienos iš šių kalbų, o kas dėl amžiaus – tai žmonės turėtų būti jaunesni nei 50 metų. Čia jau yra tokia riba, po kurios mes jau nelabai išleisim į Olandiją“, – pasakoja S. Naumcikas.
„Užpraėjusiais metais jautėm, kad labai daug jaunimo važiavo, praeitais metais – senjorai, šiais metais nemažai porų važiuoja, nemažai važiuoja šeimų, bet mes niekada nerekomenduojam važiuoti su vaikais, nes pradžioje reikia apsižiūrėti“, – sako I. Malkinas.
 |
Kur geriausia?
O dabar pabandysime palyginti populiariausias lietuvių įsidarbinimo šalis ir palyginsime algą, kurią galima gauti dirbant šiose šalyje, ir išlaidas maistui, būstui ir transportui. Apklausėme šiose šalyse vasaromis dirbusius sezoninį darbą ir bandėme išvesti preliminarų vidurkį.
Bene populiariausias tikslas – Anglija. Dirbant per agentūrą neretai gausite minimumą – 6,19 svarų sterlingų. Jei pats susirasite darbą, galite gauti ir 10 svarų, bet sezoninių darbų alga svyruoja 1100–1300 eurų, išlaidos maistui – 250 eurų, būstas, jei gyvensite vienas kambary, – nuo 400 eurų, jei norėsis patogumų, kaina kils. Išlaidos transportui – dar apie 40 eurų.
Kitos dvi gan panašaus pobūdžio, bet skirtingų algų šalys – Norvegija ir Nyderlandai. Abejose populiarūs žemės ūkio darbai. Abejose darbdavys dirbant sezoninį darbą suteikia gyvenamąją vietą ir neretai pasirūpina transportu. Algos kiek skirtingos: Norvegijoje 1000–2000 eurų, Nyderlanduose – 700–1500 eurų. Pastaruosiuose ir maistui mažiau išleisite – apie 200–300 eurų, tuo metu Norvegijoje – apie 700 eurų.
Vokietijoje dirbant auklėmis pagal populiarią programą per mėnesį gausite vos 260 eurų, tačiau visiškai nieko nemokėsite nei už nuomą, nei už maistą. Kiti važiuoja į ūkelius ar statybas, kur algos svyruoja nuo 1000 iki 1600 eurų. Išlaidos maistui – 250 eurų, būstui – 400 eurų gyvenant dviese, transportui – apie 60 eurų.
Kita populiari šalis – Amerika, tačiau ten dažniausiai važiuoja studentai taip pat pagal įvairias programas. Tad alga yra apie 1100–2000 eurų, maistas – 300 eurų, gyvenamasis plotas – suteikiamas darbdavio arba reikia nuomotis patiems, o nuomos kaina labai priklauso nuo regiono, kaip ir išlaidos kurui.
Kita kryptis, kuri seniau buvo itin populiari, bet dabar jos populiarumas gerokai sumažėjęs – Airija. Kaip teigė apklaustieji, dažniausiai pasitaikantys darbai – fabrikuose, darbo užmokestis ten 1000–1600 eurų, išlaidos maistui – 300 eurų, būstui nuomojant kambarį – apie 500 eurų, kelionėms į darbą – dar apie 440 eurų.
Islandija – gana brangi sala, tačiau užsidirbti galima apie 1000–1300 eurų per mėnesį. Jei gyvensite pas darbdavius – sutaupysite, jei ne – daug neuždirbsite, nes maistas – apie 300 eurų, būstas – 400 eurų, kelionės darban – 100 eurų.
Kiek lengvesniu darbu vilioja Graikija, Italija ir Ispanija. Ten algos, dirbant kurortuose, – nuo 700 iki 1200 eurų. Kartais suteikiamas būstas, kartais reikia nuomotis. Išlaidos maistui – 200–300 eurų, važinėti dažniausiai netenka daug, nes dirbama salose ar kurortiniuose miesteliuose.
Paskutinė kryptis – Prancūzija ir darbai vynuogių plantacijose. Ten darbdavys apgyvendins ir pamaitins, tačiau darbas – alinantis, o alga – apie 1400–1600 eurų.
Lietuvoje išaugo sezoninių darbų paklausa
Kartu su atšylančiu oru turėtų prasidėti sezoniniai darbai ir Lietuvoje, kurie, kaip teigia Lietuvos darbo biržos atstovai, padės užsidirbti ir tiems, kurie nesusigundo didesnio atlygio ieškoti užsienyje. Pernai, palyginti su 2011 metais, sezoninių darbų paklausa ypač išaugo.
„Darbai pirmiausiai prasideda žemės ūkio sektoriuje ir statybose, gegužės mėnesį estafetę perima paslaugų sektorius, įvairios prekybos įmonės, viešbučiai, restoranai, atšilus orams įsibėgėja maitinimo įstaigų veikla kurortiniuose miesteliuose“, – sako Lietuvos darbo biržos Žmogiškųjų išteklių skyriaus vedėja Inga Liubartė.
Pasak I. Liubartės, „analizuojant duomenis, darbo paklausa šiltuoju sezonu iki rudens padidėja, ir atitinkamai registruoto nedarbo rodikliai yra mažesni šituo periodu, tad galima sakyti, kad prie kitų veiksnių prisideda ir sezoninis darbas“.
Tikimasi, kad nuo šio mėnesio pradžios supaprastinus atsiskaitymus už žemės ūkio ir miškininkystės darbus, ūkininkai ir bendrovės priims daugiau sezoninių darbuotojų.
„Tai turės įtakos darbo rinkos lankstumui, žmonės galės greičiau įsidarbinti ir užsidirbti reikalingų gyvenimui lėšų. Be abejo, tai paspartins pasiūlos pusės ir paklausos pusės poreikių patenkinimą ir suderinimą“, – tvirtina I. Liubartė.
Anot Darbo biržos atstovės, atlyginimai Lietuvoje priklauso nuo darbų pobūdžio: „Sakyti, kad dominuoja tik prastai apmokami darbai negalima. Apie 30 proc. sudaro darbai, už kuriuos mokama iki 1,5 tūkst.“.
