Pasak Šiaulių banko finansavimo paslaugų vystymo departamento projektų vadovės Dovilės Kalvaitienės, pernai Šiaulių bankui pavyko įsitvirtinti būsto kreditų segmente ir tapti konkurencingu rinkos dalyviu. Nors dėl pandemijos ir karantino apribojimų, kovo-gegužės mėn. šalies nekilnojamojo turto bei būsto kreditų rinka buvo pristabdyta, Šiaulių bankas sparčiai didino naujų būsto kreditų apimtį per antrąją metų pusę.
„Pirmasis karantinas pavasarį pristabdė daugelio klientų planus įsigyti būstą, tačiau antrąjį metų pusmetį sulaukėme ypač didelio susidomėjimo – daug klientų įsivertino, kad pandemija neturi neigiamos įtakos situacijai nekilnojamojo turto rinkoje, o be to, nemažai žmonių karantinas paskatino pagalvoti apie gyvenimo aplinkos pagerinimą“, – teigė D.Kalvaitienė.
Du trečdaliai Šiaulių banko būsto paskolų buvo sudaryta 4 didžiausiuose šalies miestuose, iš kurių išsiskyrė Vilnius ir Kaunas – atitinkamai 25 proc. ir 23 proc. visų Šiaulių banke sudarytų būsto sutarčių. Likęs trečdalis būsto kredito sutarčių atiteko nekilnojamojo turto projektų finansavimui regionuose.
Šiaulių banko Šiaulių banko finansavimo paslaugų vystymo departamento projektų vadovės teigimu, būsto kreditų portfelio augimui reikšmingos įtakos turėjo plačiausias fizinių banko padalinių tinklas – kredito paraišką pateikti ar (jei reikia) išsamesnę konsultaciją gauti galima praktiškai visuose skyriuose. „Ši galimybė ypač aktuali mažesniųjų miestų ir miestelių gyventojams, kuriems dėl būsto paskolos nereikia vykti į didmiestį. Be to, būdami arčiau kliento, geriau suprantame vietos nekilnojamojo turto rinkos specifiką“, – pabrėžė D.Kalvaitienė.
Šiemet Šiaulių bankas planuoja tolimesnį būsto paskolų portfelio augimą – tam yra susiklosčiusi palanki situacija nekilnojamojo turto rinkoje. Šiaulių bankas prognozuoja, kad pirmąjį šių metų pusmetį, būsto kredito sutarčių kiekis turėtų toliau augti, o vėliau, tikėtina, augimo tempas turėtų šiek tiek stabilizuotis.
Šiais metais būsto paskolų portfelio augimo variklis didmiesčiuose bus neslūgstantis susidomėjimas naujos statybos būsto projektais, o mažesniuose miestuose toliau dominuos sandoriai antrinėje būsto rinkoje.
Įsigalint darbo iš namų tendencijai, didesnis, nors vis dar atsargus, susidomėjimas šiemet jaučiamas būstais kurortiniuose miestuose – Birštone, Druskininkuose. Jei anksčiau šiuose miestuose būstas buvo perkamas poilsiui, tai dabar vis daugiau būsto pirkėjų svarsto galimybę čia gyventi nuolat, ypač kai vis daugiau darbo atliekama nuotoliniu būdu, o kurortuose yra gerai išplėtota socialinė infrastruktūra, (mokyklos, darželiai, parduotuvės), susisiekimas, galimybė gyventi gamtos apsuptyje.