Šiaulietis Jonas Kasperavičius yra nagingas meistras. Prieš keletą metų jis gamino aukščiausios kokybės valtis ir laivus. Triūsdamas savo dirbtuvėse, jis gaudavo ir išskirtinių užsakymų iš savo žmonos Elenos.
Laivų statyba ir vaikų žaidimai
Tai nebuvo kočėlas ar nauja spinta. E.Kasperavičienė yra pasinėrusi į dailės terapiją. Jai, dirbant su vaikais, kasdien reikia ko nors naujo, neįprasto, stebinančio.
Meistrui tarsi kas iš debesų idėjas transliavo. Vieną dieną parnešė namo šviečiantį staliuką.
Meistrui tarsi kas iš debesų idėjas transliavo. Vieną dieną parnešė namo šviečiantį staliuką. Idealios ritinio formos, su baltu grūdintu stiklu ir balta dienos šviesos lempa.
Viskas puikiai veikė, tačiau išradimas pats prašėsi tobulinamas. Plastikinį korpusą pakeitė mediniu, lempas – šviesos diodais. Dabar staliukai skleidžia 16-os spalvų šviesą. Užtenka spustelėti patikusios spalvos mygtuką arba įjungti automatinę spalvų kaitos programą.
Netrukus J.Kasperavičius sugalvojo ir stiklinį rėmelį, kuriame galim iš įvairių birių daiktų sukurti piešinį. Taip pat – stiklinį molbertą. Piešti ant tokio galima ir paprastais dažais, ir šviesą atspindinčiais markeriais.
Iš apačios šviesos srautas išryškina potėpius. Įdomus momentas – skirtingos spalvos šviesa paryškina vis kitą piešinio dalį. Taip galima net judantį piešinį sukurti.
Meno terapijos sąskambis su vadyba
Jonas ir Elena Kasperavičiai savo sukurtu šviečiančiu staliuku pradžiugindavo ir savo draugus. Svečiams įjungdavo raminančią šviesą. Mažyliams buvo sukonstruota į smėlio dėžę panašus šviečiantis stalas.
Porą valandų sėdėjome kalbėjomės, o aš visą laiką piešiau ant spalvomis raibuliuojančio staliuko su pabertomis manų kruopomis.
Tokių terapinių priemonių užsimanė ne vienas šeimos draugas ar tolimas pažįstamas. Tarp jų – buvusi bendradarbė ir bičiulė Renata Leščinskaitė.
“Pamenu, kai Jonas pirmą kartą atvežė parodyti savo kūrinį. Buvo darganotas rudens vakaras. Bene porą valandų sėdėjome kalbėjomės, o aš visą laiką piešiau ant spalvomis raibuliuojančio staliuko su pabertomis manų kruopomis”, – pasakoja R.Leščinskaitė.
R.Leščinskaitė užsidegė aistra tokį daiktą parodyti ir parduoti visam pasauliui. „Su dabartiniu kolega Emiliu Venckumi buvome įkūrę įmonę „Eventus group“, tad beliko jį įtikinti imtis prekybos edukacinėmis priemonėmis. Šių metų pradžioje Jono ir “Eventus group” įmonės susijungė“, – šypsosi Renata.
„Jonely“ – tai Jono ir Elenos vardų pirmopsios raidės. Tokiu prekiniu ženklu ir pakrikštyti visi šie lavinamieji žaislai. Nestandartiniai, vaizduotę ir pojūčius lavinantys žaislai.
Taip pat buvo sukurta internetinė svetainė www.jonely.eu, kurioje visi besidomintys nestandartinėmis ugdymo priemonėmis raginami apsilankyti nuolat.
Ten ne tik pristatomos produkcijos nuotraukos, bet ir nuolat pildoma informacija apie šių priemonių panaudojimą. Žaidžiant su tokiais žaislais kiekvienas tampa išradėju, o „Jonely“ tuo mielai pasidalija.
Žaislai – rimtas reikalas
Vadyba padarė savo. Žinia apie šiuos lavinamuosius žaislus pasklido po pasaulį. Šių neįprastų lavinamųjų žaislų prireikė ne tik mūsų šalies miestuose ir miesteliuose, bet ir užsienyje. Ne vienas šimtas jų jau eksportuota į Vokietiją, Suomiją, Latviją.
Būtent dabar mes sukūrėme ir parduodame kažką tikrai rimto.
Daugiausia buvo tikėtasi parduoti „Jonely“ gaminius vaikų darželiams, dienos centrams ir specialaus ugdymo įstaigoms, tačiau sulaukta susidomėjimo ir iš senelių globos namų, psichologijos centrų bei rūpestingų tėvų, ieškančių savo vaikams kažko naujo ir įdomaus.
Įmonės dirbtuvėse dabar bet kuriuo paros metu turi būti kelios dešimtys staliukų atsargoje. Daug kam jų prireikia staiga ir netikėtai.
E.Venckus, paklaustas, kodėl nuo rimtų prekių perėjo prie žaislų, nepasiduoda provokacijai: „Būtent dabar mes sukūrėme ir parduodame kažką tikrai rimto.“
Šiauliečių bendrovė savo išradimus dažnai pristato įvairiose ugdymo įstaigose. Viename Latvijos darželyje susidūrė su kritiška išankstine nuostata – nieko jūs čia mums neparodysit.
Sunkiai bendraujančiam ir emocijų nerodančiam darželio auklėtiniui buvo paduotas staliukas. Vaikas atsipalaidavo ir pradėjo piešti rankomis. Veidą nutvieskė šypsena.
